captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pensijų paslaptys: kodėl išmokama mažiau nei sukaupiama?

Antrosios pakopos pensijos kaupimo šalininkai šios taupymo priemonės privalumu įvardija galimybę gauti pensijų anuitetą. Tačiau kodėl jį gauna tik labai maža dalis kaupiančiųjų ir kodėl jiems išmokama kur kas mažiau nei realiai sukaupiama pensijų fonde?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad nuo 2014 m. pradėjus veikti antrai pensijų kaupimo pakopai buvo sudaryta beveik 54,5 tūkst. išmokų sutarčių. Iš jų 19,4 tūkst. sudarytos dėl to, kad pensiją kaupęs asmuo mirė. Kita dalis (34,5 tūkst.) – dėl to, kad sulaukė pensinio amžiaus. Šiuo metu vyrams tai būtų 63,5 m., moterims – 62 m.

Kaip žinia, kaupiant pensiją fonduose proporcingai mažėja „Sodros“ senatvės pensija. Kad iki mirties būtų mokama ne tik pastaroji, bet ir privati pensija, fonduose privalu sukaupti nustatytos vertės turtą. Pvz., 63 m. pensijų kaupimo dalyviui dabar tai būtų 12 897 Eur.

Sulaukus pensinio amžiaus šis turtas parduodamas, o už gautus pinigus privaloma nusipirkti pensijų anuitetą (jei sukaupta suma mažesnė – paprastai ji išmokama vienu mokėjimu). Įstatymas jį apibrėžia kaip iki gyvos galvos mokamą periodinę pensinę išmoką, kurios visa išmokėjimo rizika tenka išmokų mokėtojui – gyvybės draudimo įmonei.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausioji specialistė Renata Chmelevskienė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra 383 pensijų anuitetų gavėjai. Tai yra 1,1 proc. visų asmenų, kurie baigė kaupti ne dėl mirties, o tiesiog sulaukę pensinio amžiaus.

Anuitetai būna dviejų rūšių. Standartinis anuitetas mokamas tol, kol jo gavėjas miršta. Po to, jokios sumos paveldėtojams nemokamos.

Kita rūšis – anuitetas su garantiniu mokėjimo periodu. Jis būna 5, 10 arba 15 metų. Jeigu asmuo miršta nepasibaigus šiam laikui, anuitetas toliau mokamas įpėdiniui arba kitam naudos gavėjui. Lietuvos banko duomenimis, dauguma anuitetų gavėjų (316) yra pasirinkę būtent tokią jų rūšį.

„Vidutinio anuiteto dydžio neapskaičiuojame, nes tai nebūtų objektyvus ir informatyvus rodiklis, mat jį nustatant reikėtų sudėti skirtingus dalykus: konkretaus gavėjo amžių, sukauptas lėšas, gyvybės draudimo bendrovės naudojamas ilgaamžiškumo prielaidas ir pan.“ – komentavo R. Chmelevskienė.

Pensijų anuitetus Lietuvoje moka trys bendrovės – „Bonum Publicum“ gyvybės draudimas“, „Ergo Life Insurance“ ir „SEB gyvybės draudimas“.

Tik SEB banko interneto puslapyje galima rasti skaičiuoklę, kuri preliminariai parodo, kokio dydžio anuiteto galima tikėtis sukaupus vieną ar kitą sumą pensijų fonde.

Pavyzdžiui, jeigu 1953 m. sausio 1 d. gimęs Jonas antrosios pakopos fonde sukauptų 15 tūkst. Eur ir pasirinktų standartinį anuitetą, sprendžiant iš skaičiuoklės, per mėnesį jam būtų mokama po 72,73 Eur.

Kad jam būtų išmokėta visa sukaupta suma, sulaukus pensinio amžiaus jis dar turėtų pragyventi daugiau kaip 17 metų ir sulaukti bent 81-erių. Priešingu atveju jam bus sumokėta mažiau nei sukaupta.

Jeigu Jonas nesitiki išgyventi tiek metu, jis, kaip ir daugelis kitų, gali rinktis anuitetą su garantiniu mokėjimo periodu. Kaip rodo SEB skaičiuoklė, pasirinkus 5 metus, jam būtų mokama po 71,55 Eur per mėnesį (iš viso 4 293 Eur), 10 metų – 68,21 Eur (8 185,2 Eur), 15 metų – 63,15 Eur (11 367 Eur). Taigi, šiuo daugiausia jam būtų išmokėta ¾ sukauptos sumos.

Tiesa, jeigu gyvybės draudimo bendrovės iš investicijų uždirba daugiau, jeigu kiti anuitetų gavėjai gyvena trumpiau nei buvo numatyta, jei bendrovės sukaupti nuostoliai neviršija pelno.

Kodėl išmokama mažiau nei sukaupiama?

„Sodros“ direktoriaus patarėja Julita Varanauskienė paaiškino, kad gali būti kelios priežastys, kodėl palyginti tiek mažai gyventojų gauna pensijų anuitetus.

„Pirma, sukauptos sumos nedidelės, jos gyventojams išmokamos iš karto, nes nereikia pirkti anuiteto.

Antra, sukauptos sumos dydis jau yra toks, kai pasiimti pinigų neperkant anuiteto negalima, tačiau paskaičiuota mėnesio išmoka nebus reikšminga (pavyzdžiui 50 Eur per mėnesį), todėl žmonės nusprendžia palikti lėšas II pakopos pensijų fonde – kad anuitetą įsigytų kada nors vėliau (kai to prireiks, kai atsiras daugiau pasiūlymų rinkoje), arba tiesiog palikti, kad sukauptus pinigus kada nors pasiimtų paveldėtojai“, – komentavo patarėja.

Anot jos, fonduose sukaupta ir pensininkui faktiškai išmokėta pinigų suma gali skirtis taip pat dėl skirtingų priežasčių:

„Išmokėta pinigų suma per visą laikotarpį gali būti ir didesnė, ir mažesnė, ir tokia pati kaip ir sukaupto turto vertė. Tai priklauso nuo anuiteto gavėjo gyvenimo trukmės ir anuiteto sutarties sąlygų.

Kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo daugiau išmokų jis gauna. Draudimo įmonės aktuarinių skaičiavimų (kaip suskaičiuoti, kad pinigų anuitetams užtektų kiekvienam žmogui iki gyvos galvos, kad ir kaip ir ilgai jie gyventų) priežiūrą vykdo Lietuvos bankas“.

Dabartinė Vyriausybė ir kai kurie Seimo nariai siūlo svarstyti idėją, kad pensijų anuitetus mokėtų viena institucija – pvz., „Sodra“.

J. Varanauskienė teigė, kad jai kol kas neteko domėti panašia praktika kitose šalyse, be to, šiuo metu teisės aktuose anuitetų mokėjimas nėra numatytas kaip „Sodros“ funkcija.

„Kita vertus, kalbant apie patikėtų pinigų valdymą, „Sodra“ ar kuri kita privati ar vieša institucija nėra panacėja. Visiems galioja investicijų rinkos dėsniai, išvengti rinkos rizikos (kai investuoto turto vertė dėl sisteminės rizikos rinkoje sumažėja) negalima.

Suteikti kokias nors garantijas, kurių niekas kitas rinkoje suteikti negali – taip pat. Ir nebūtinai tą sugebėtų padaryti pigiau“, – komentavo ji.

Regi žmonių blaškymą, keliantį nepasitikėjimą

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys komentavo, kad pensijų kaupimas mūsų šalyje pradėtas vos prieš 13 metų, todėl ir sukauptas lėšas pensijai gauna tik nedidelis pensininkų skaičius.

„Šiuo metu anuitetas išmokamas vieniems pirmųjų šalies pensijų II pakopos fondų klientų, kurie dalyvauti juose pasirinko jau būdami apie 50 m. Per trumpą laiką sukaupti pakankamą sumą anuiteto įsigijimui jiems padėjo aukštas atlyginimas, viršijantis 2000 Eur.

Galima sakyti, kad jie tegalėjo pasinaudoti maždaug trečdaliu savo darbingo amžiaus laikotarpio, kad galėtų pensijai atsidėti privačiai. Be to, dauguma jų kaupė labai konservatyviai ir mažiausia įmanoma apimtimi“, – komentavo asociacijos vadovas.

Jo teigimu, sukauptoms sumoms ir anuitetų dydžiui įtakos turėjo ir 24 kartus keisti įstatymai. Esą, remiantis Lietuvos banko statistika, 2016 m. pabaigoje vieno pensijų fondų vieno dalyvio sukaupta vidutinė turto vertė buvo 1 982 Eur. Įstatymo nustatytomis sąlygomis, vidutinis anuiteto dydis rinkoje buvo 551 Eur per metus arba 46 Eur per mėnesį.

Š. Ruzgio teigimu, perdavus anuitetų mokėjimą „Sodrai“ reikštų konkurencijos eliminavimą rinkoje ir valstybinės socialinio draudimo monopolistės kūrimą, ko buvo siekta išvengti, patikint šią paslaugą draudimo bendrovėms.

Esą Lietuvos banko prižiūrimos draudimo įmonės išnaudoja savo turimus resursus ir infrastruktūrą. „Sodros“ pasirinkimas reikalautų papildomų investicijų, žmogiškųjų resursų, o tai lemtų galutinę paslaugos kainą.

„Pensijų anuiteto perdavimo „Sodrai“ klausimas kelia abejonių, nes anuitetų mokėjimas susijęs ne tik su finansine, bet ir draudimo rizika, t.y. draudimo bendrovės, prisiimdamos atsakomybę mokėti anuitetą klientui iki gyvos galvos, vertina gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę.

Todėl jei klientui baigiasi jo sukauptos lėšos, gyvybės draudimo bendrovė moka iš savo lėšų. Jeigu mokėtų „Sodra“, tai būtų toks pat pinigų perskirstymas, kaip yra dabar. Taip pat tikėtina, kad būtų visiškai prarasta lėšų paveldimumo galimybė“, – svarstė pašnekovas.

Jo teigimu, pensijų fondų turto vertė didėjo greičiau (4,9 proc. per metus) nei inflacija (3,1 proc.).

„Nesvarbu, ar kaupiama visa apimtimi su savanoriška įmoka, ar tik su įmoka iš „Sodros“ mokesčių dalies, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų gaus didesnę bendrą „Sodros“ ir II pensijų fonde sukauptą pensiją, nei būtų vien tik pensija iš „Sodros“, – tvirtino pensijų fondų atstovas ir pridūrė, kad jo vadovaujama asociacija pasisako prieš sistemos kaitaliojimą ir „žmonių blaškymą“, kuris skatina nepasitikėjimą valstybe.

Pensijų fondų veiklą prižiūrinčio Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas DELFI yra sakęs, kad daugelis gyventojų, kurie pasirinko pensiją kaupti minimaliai, veikiausiai padarė klaidą. Panašios pozicijos šiuo metu laikosi Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kai kurie kiti valdantieji.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...