captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Mačiulis: valstybei papildomai veržtis diržų nereikia

Vieno didžiausių komercinių bankų „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nemano, kad valstybei šiais ar kitais metais dar kartą pavyks pasiekti valdžios sektoriaus biudžeto perteklių, tačiau, anot jo, nedidelis biudžeto deficitas nesukuria rimtų problemų šalies finansams. 2016 metų preliminarų šio biudžeto perteklių jis vadina netyčiniu. Be to, N. Mačiulis mano, kad valstybė galėtų suformuoti strateginį valstybės rezervą, parduodama neefektyviai naudojamą valstybės turtą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Neprognozuojame, kad šis netyčia pasiektas ir neplanuotas rezultatas bus pakartotas 2017 ar 2018 metais, tai yra vėl grįšime prie biudžeto deficito, bet tai nėra problema, nes 1 proc. BVP nesiekiantis biudžeto deficitas prie dabartinių skolinimosi kainų nesukuria problemų šalies finansų tvarumui. Nereikėtų ieškoti galimybių papildomai konsoliduoti valstybės finansus ar papildomai veržtis diržus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo N. Mačiulis.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, valdžios sektoriaus perteklius pernai siekė 112,3 mln. eurų ir, BNS skaičiavimais, sudarė 0,29 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai pirmas kartas per 26 metus, kai šis biudžetas buvo perteklinis.

Anot N. Mačiulio, esant dabartinei ekonominei aplinkai, valstybė neturėti kelti tikslo turėti subalansuotą ar perteklinį biudžetą.

„Trumpuoju laikotarpiu apie pusę procento siekiantis deficitas nesukuria jokių problemų. Turint omenyje, kad Lietuva iki trejų metų laikotarpio gali pasiskolinti vis dar už neigiamas palūkanas, tai yra tinkamas metas pasinaudoti ta galimybe. Skolinantis trumpam laikotarpiui valstybė gali sumažinti savo skolą, nes moka neigiamas palūkanas“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas.

N. Mačiulis teigė nemanantis, kad biudžeto perteklius galėtų būti panaudojamas strateginio valstybės rezervo formavimui. Anot jo, rezervą suformuoti valstybė galėtų, parduodama neefektyviai naudojamą valstybės turtą.

„Lietuvai reikėtų tam tikro rezervo, bet kiekvienos išlaidos turi alternatyviuosius kaštus. Jei nuspręstume, kad šiemet reikia 100 mln. eurų skirti rezervų, tai reiškia, kad nukentės kažkokie šiandieniniai poreikiai. Tai (rezervo formavimas – BNS) turėtų būti ilgalaikis strateginis tikslas, numatant, kurioje srityje bus mažinamos neefektyvios valdžios sektoriaus išlaidos ir iš ko bus kaupiamas tas rezervas. Geriausia apskritai būtų atsisakyti perteklinio valstybės turto, privatizuoti dalį valstybės valdomų įmonių. Jų turtas yra 9 mlrd. eurų, nekilnojamojo turto vertė ne ką mažesnė, dažnai jis naudojamas neefektyviai. Atsisakant to mokesčių mokėtojų pinigus valgančio turto, gautas lėšas būtų galima nukreipti į rezervinį fondą“, – sakė N. Mačiulis.

Paaiškėjus, kad valdžios sektoriaus biudžetas 2016 metais buvo perteklinis, finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį teigė, jog pertekliaus galima tikėtis ir ateityje. Ekonomistas Gitanas Nausėda BNS sakė, jog labiausiai perteklinį biudžetą pernai lėmė geresnis mokesčių surinkimas. Anot ekonomisto, pasiekus perteklinį ar subalansuotą biudžetą kelis metus iš eilės, atsirastų pagrindo galvoti apie strateginio rezervo sukaupimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...