captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva jungiasi prie Lenkijos skundo ES teisme dėl „Nord Stream“

Lietuva prisijungė prie Lenkijos reikalavimo panaikinti Europos Komisijos leidimą Rusijos koncernui „Gazprom“ naudoti didesnę dalį dujotiekio „Nord Stream“ atšakos Vokietijoje. Vyriausybė argumentuoja, kad Briuselio sprendimas gali padidinti Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų ir pakenkti Ukrainai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Lietuvos dalyvavimui Europos Sąjungos teismo byloje, BNS ketvirtadienį patvirtino energetikos ministro atstovė spaudai Aurelija Vernickaitė.

Pasak jos, Lietuva siekia, kad konkurencija Europos dujų rinkoje didėtų, o Europos Komisijos sprendimu „didinama energetinė priklausomybė nuo „Gazprom“, be to, tai gali turėti neigiamų pasekmių Ukrainai, nes sumažės dujų tranzito srautas per šią šalį“.

Europos Komisija pernai rudenį padidino dujotiekio „Opal“ naudojimo kvotą „Gazprom“. Rytų Vokietijoje esantis „Opal“ yra sujungtas su „Nord Stream“ dujotiekiu Baltijos jūroje tarp Vokietijos ir Rusijos. Kritikai sako, kad didesnis „Opal“ ir „Nord Stream“ išnaudojimas gali sumažinti dujų tranzitą per Lenkiją ir Ukrainą.

Lietuvos įstojimas į bylą gali būti vertinamas kaip politinė parama, Lietuvos specialistai taip pat teismui teiks argumentus, bet pagrindinė ieškovė liks Lenkijos vyriausybė.

Kijeve viešintis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį sakė, kad Ukraina turi išlikti svarbiu tranzitiniu keliu Europoje.

„Mes palaikome jūsų siekį likti tranzitine šalimi, Ukraina ir toliau turi išlikti svarbiu tranzitiniu keliu Europoje. Mes nusprendėme palaikyti Lenkijos pusę teisminiuose procesuose dėl „Nord Stream-2“, – bendroje Baltijos šalių ir Ukrainos premjerų konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Lietuvos žvalgyba šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje teigia, kad „Gazprom“ sieks išsaugoti savo pozicijas regione, taip pat ir bandydamas manipuliuoti tiekiamų dujų kaina, pavyzdžiui, veikdamas per itin lojalius sau prekybos tarpininkus ir sudarydamas jiems palankesnes nei kitiems pirkėjams dujų įsigijimo sąlygas.

Lietuva iš „Gazprom“ šiemet pirks kiek daugiau nei pusę jai reikalingo dujų kiekio. Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti „Lietuvos energija“ iš Rusijos šiemet įsigys apie 34 proc. jai reikalingų dujų, o didžiausia dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ – maždaug du trečdalius. Likusią dalį dujų šalis perka iš Norvegijos „Statoil“, jas įsiveža per Klaipėdos SGD terminalą.

Dujų suvartojimas Lietuvoje kasmet mažėja: šiemet šalis suvartos apie 22 mln. megavatvalandžių (MWh), pernai – apie 24 mln. MWh, o 2015 metais – apie 27,6 mln. MWh.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...