captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbo mokesčius siūlo mažinti, bet apmokestintų indėlius

Antradienį Vyriausybėje buvo pristatyti Mokesčių darbo grupės pasiūlymai dėl mokesčių pakeitimo.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Antradienį Vyriausybėje buvo pristatyti Mokesčių darbo grupės pasiūlymai dėl mokesčių pakeitimo.

Siūloma nustatyti „Sodros“ lubas, didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD). Valstybei tai turėtų kainuoti apie 1 mlrd. Lt. Tai kompensuoti žadama apmokestinant palūkanas.

Siūloma, kad palūkanų mokesčio tarifas turėtų būti mažesnis nei gyventojų pajamų mokesčių (GPM) – 50–70 proc. nuo GPM.

Šiuo metu GPM Lietuvoje sudaro 15 proc.

Bazinę pensiją mokėtų iš biudžeto

Po mokesčių pakeitimo pasiūlymų pristatymo darbo grupės vadovas Stasys Jakeliūnas teigė, kad siūloma perkelti bazinę pensiją į valstybės biudžetą. „Tuo pačiu koreguojant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kad jis būtų finansavimo šaltinis bazinei pensijai ir atitinkamai mažinant „Sodros“ įmokos tarifą. Korekcija būtų grynai matematinė“, – tikino darbo grupės narys.

Kaip aiškino S. Jakeliūnas, likusios įmokos „Sodrai“ daliai, susijusiai su senatvės pensija, siūloma nustatyti glaudesnį ryšį tarp įmokų ir išmokų, įvesti „Sodros“ lubas.

„Suprantame, kad socialdemokratams ir koalicijai tai yra labai prieštaringas siūlymas, tačiau remiamės tuo, kad „Sodros“ sistema turi būti labiau draudiminė negu mokestinė, progresyvumas pačioje sistemoje, jeigu mes vertintume įmokas per visą gyvenimą, mažėja – balansas vis blogėja augant gyventojų pajamoms [...] Manome, kad lubų įvedimas paskatins didesnės pridėtinės vertės įmonių steigimąsi ir žmonių dalyvavimą „Sodros“ sistemoje“, – teigė ekspertas.

Kompensuos pakeitimus palūkanų apmokestinimu

Taip pat siūloma vėl sujungti GPM su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarifus, kurie sujungti buvo prieš kelis metus.

„Sveikatos dalis yra didžiąja dalimi kaip mokestis, naudos iš jo draudėjui... nėra nei ryšio su žmogaus rizika, nei su sumokama įmoka. Tai padėtų supaprastinti sistemą, sumažinti mokesčių skaičių, galbūt supaprastinti administravimą“, – kalbėjo jis.

Siūloma ir keisti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) taip, mažas pajamas gaunantys asmenis slėgtų mažesnė mokestinė suma – nuo 3150 Lt pajamų NPD būtų palaipsniui didinamas.

S. Jakeliūnas pripažino, kad visi pasiūlymai dėl mokesčių pakeitimo valstybei kainuotų apie 1 mlrd. Lt., tačiau darbo grupė pasiūlė ir keletą sprendimų, kaip surinkti dėl pakeitimų prarastas pajamas.

„Jie susiję su palūkanų apmokestinimu už indėlius bankuose, už palūkanas, kurias gyventojai gauna teikdami paskolas juridiniams asmenims, tai labai ydinga situacija, kai fizinis asmuo paskolina juridiniam asmeniui ir gauna neapmokestinamas palūkanas, jei paskolos terminas yra daugiau nei metai“, – tikino darbo grupės vadovas.

Apmokestinti siūloma visus indėlius, vertybinių popierių palūkanas ir paskolas juridiniams asmenims. Kartu žadama įvesti neapmokestinamą šių pajamų dydį, kuris būtų 10 tūkst. Lt per metus.

„Tačiau jis gali būti ir kitoks. Diskutavome ir apie mažesnį dydį“, – prasitarė pašnekovas.

Kartu pateikiamas pasiūlymas įvesti ir vertybinių popierių perleidimo mokestį – pelno, gauto iš perleidimo: „Šiuo metu apmokestinimas yra reglamentuotas, bet, manau, nepakankamai. Reikėtų didinti ir keisti neribojant termino, nes dabar jei išlaikai daugiau nei metus, nėra apmokestinama“.

Dėl siūlomų mokesčių pakeitimų turėtų persiskaičiuoti ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. S. Jakeliūno teigimu, jis turėtų būti 19–20 proc. Prie to prisidės ir planai dabar mokamą darbdavio „Sodros“ dalį perkelti į darbuotojo atlyginimą „ant popieriaus“.

Žurnalistams pasiteiravus, kokia prasmė pensijų perkėlimas į biudžetą, darbo grupės vadovas atsakė: „Bazinės pensijos perkėlimas į biudžetą duoda tai, kad išgrynina sistemą. Likusiąją „Sodros“ dalyje atsiranda realiai vertinant antroji pakopa – įmokos susietos su išmokomis. Atsiranda daugiau motyvacijos dalyvauti toje sistemoje“.

Darbo grupėje taip pat pasiūlyta „Sodros“ skolą perkelti biudžetui. Tokiu būdu „Sodra“ liktų subalansuota.

„Darbdavio „Sodros“ mokesčių perkėlimas darbuotojams išskaidrintų sistemą, parodytų darbuotojui, kiek jis uždirba, nes dabar jam atrodo, kad uždirba vieną sumą, gauna kitą, o darbo vietos kaina dar kitokia“, – aiškino S. Jakeliūnas.

Naujų PVM lengvatų nežada

Kalbėdamas apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas premjero patarėjas patikino, kad nėra pasiūlymų dėl lengvatų jokiems maisto produktams.

Darbo grupėje sutarta, kad lengvatos nėra naudingos vartotojui, komplikuoja mokesčių sistemą ir yra sunkiai administruojamos.

Vienintelė nauja lengvata, kuri buvo aptarta darbo grupėje, – viešbučiams. „Tai yra eksporto paslaugos ir tai yra logiškas siūlymas“, – tiki S. Jakeliūnas. Tačiau kol kas darbo grupė nėra visiškai įtikinta dėl šios lengvatos naudos didinant turistų srautus.

Aptarė mokesčių grupė ir jau esamas PVM lengvatas – konkrečiai, lengvatą šildymui. Darbo grupės nuomone šios lengvatos reikėtų atsisakyti, tačiau kol kas esant didelėms šildymo kainoms lengvatos panaikinimą reikėtų atidėti.

„Dėl centralizuoto šildymo patalpų PVM lengvatos manome, kad ji yra dalinai neteisinga, nes ja naudojasi ir mažesnes pajamas turintys žmonės, ir didesnes, ir didesniu būstus. Kita vertus kitomis priemonėmis besišildantys gyventojai nesinaudoja šita lengvata“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Įžvelgia riziką

Tuo metu darbo grupėje dirbanti Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva darbo grupės pasiūlymuose įžvelgia ir grėsmių.

„Įžvelgiu rimtą pavojų, kad gerus siūlymus gali užgožti blogas siūlymas apmokestinti palūkanas ir apmokestinti investuojančius gyventojus. Čia tie mokesčių mažinimai gali nusikelti į neribotą ateitį arba išvis gali būti nepriimti, tačiau tie didesni mokesčiai, kurie gali kompensuoti sumažinimus, gali būti priimti jau nuo liepos 1 d. ir tai būtų rimtas smūgis visiems taupantiems ir investuojantiems gyventojams“, – po mokesčių pakeitimų pasiūlymų pristatymo kalbėjo ekonomistė.

Specialistė įsitikinus, kad apmokestinus palūkanas nukentėtų investicijų lygis, nuo kurio priklauso ir darbo užmokestis.

„Nereikėtų bausti investuojančių gyventojų, o kaip tik sudaryti sąlygas augimui“, – pakartojo ji.

Ekonomistė taip pat bijo, kad planuojamas palūkanų ir investicijų apmokestinimas nekompensuos sumažintų ir keičiamų mokesčių.

„Dėl taupymo ir investavimo nėra jokių skaičiavimų ir neaišku, ar čia būtų 10 mln. ar 100 mln. Lt., o praradimai dėl mokesčių sumažinimo būtų, tačiau jie būtų laikini ir „Sodros“ lubų atveju, jeigu pavyktų pritraukti bent 10 stambesnių įmonių į Lietuvą dėl šio pakeitimo, tai iškart ir atsvertų tuos mokesčių netekimus“, – svarstė K. Leontjeva.

Darbo grupės narė taip pat abejoja pensijų perkėlimo iš „Sordros“ į biudžetą naudingumu: „Pensijų kilnojimas realios naudos neduotų, kaip tik yra pavojus, kad kilnojimo metu gali prisidėti dar kitas papildomas mokesčio procentas, nes tas kilnojimas gali būti ne visiškai skaidrus ir dėl to gali išaugti mokesčių nauda. O iš kur mokamos pensijos esminio skirtumo nėra“.

Diskutuojant darbo grupėje LLRI atstovė nepritarė ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) apjungimui su privalomojo sveikatos draudimo (PSD). „Vis tik PSD, kaip atskiras, išgrynina sistemą. Draudimo sistema sveikatos sistemoje gali egzistuoti ir gerai, kad žmonės žinotų, kad nėra tokio dalyko kaip nemokama sveikatos apsauga“.

Šią savaitę prasidės antras darbo grupės darbo etapas, kuris turi baigtis iki birželio 30 d. Per šį laiką bus svarstomi pelno, automobilių, nekilnojamo turto mokesčiai. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close