captcha

Jūsų klausimas priimtas

Depopuliacija tęsiasi: retai apgyventa jau beveik pusė Lietuvos teritorijos

Gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija Lietuvoje akivaizdi, retai apgyventa jau beveik pusė Lietuvos, o prielaidų šiai padėčiai kisti nėra, rodo Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) duomenys. Pirmą kartą bendradarbiaujant centro mokslininkams ir „DNB Būstas“ specialistams analizuota gyventojų skaičiaus kitimo įtaka regionų nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Buvo nustatyta, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas regionų rinką suaktyvina, tačiau tai tėra laikinas reiškinys.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Retai apgyventų savivaldybių 2001 metais būta 7, 2011-aisiais jų buvo jau septyniolika, o 2016-aisiais – 22. Retai apgyventa teritorija laikoma tokia, kurioje gyventojų tankumas yra mažesnis nei 12,5 žmogaus kvadratiniame kilometre. 2016 metų duomenimis, tokia teritorija jau užėmė 45 proc. Lietuvos ploto. Rečiausiai apgyventa savivaldybė – Švenčionių – joje kaimo gyventojų tankumas vos viršija 5 žmones kvadratiniam kilometrui (kv. km). Gyventojų mažėja visose savivaldybėse, išimtimi tapo tik 3 miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – rajonų savivaldybės.

LSTC vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras Vidmantas Daugirdas teigia, kad situacija bauginanti.

„Retai apgyventos teritorijos tampa iššūkiu mūsų valstybei, formuojasi demografinės dykros. Vaizdas bauginantis, tačiau nereikia pamiršti, kad regionuose gyventojų skaičius mažėja dėl kelių priežasčių – menko gimstamumo, migracijos į miestus ir emigracijos.

BNS nuotr.

Būtent pastarasis faktorius situaciją Lietuvoje nudažo itin dramatiškomis spalvomis, nes likusios priežastys būdingos daugeliui Europos šalių. Migracija į miestus yra natūralus ir vargu ar sustabdomas procesas“, – pažymėjo V. Daugirdas.

Pasak jo, apčiuopiamų prielaidų tendencijų pokyčiui nėra, per 15–20 metų retai apgyventomis taps beveik visos Lietuvos kaimiškos teritorijos.

„Prielaidų pasikeitimui nėra. Emigracija iškirpo didelę dalį reproduktyvių potencialiai gyventojų. Demografiniai rodikliai retai apgyvendintose teritorijose yra labai prasti. Itin mažas gimstamumas – nuo šalies vidurkio skiriasi tris kartus. Mirtingumas didelis, didesnis nei šalies vidurkis. Galima sakyti, vyksta išmirimas“.

„DNB Būstas“ direktoriaus Audriaus Gudanavičiaus teigimu, jo vadovaujamos bendrovės duomenys rodo, kad tuštėjančiose teritorijose būsto rinka tapo santykinai aktyvesnė. Kitaip tariant, koreliacija tarp gyventojų skaičiaus ir būsto rinkos aktyvumo yra neigiama – gyventojų mažėja, būsto sandorių daugėja.

„Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paradoksalu, tačiau tai visiškai racionalus procesas – išvykstantys gyventojai parduoda savo būstą, todėl tuštėjimo laikotarpiu sąlyginis NT rinkos aktyvumas probleminiuose regionuose turėtų išlikti. Sakau sąlyginis, nes iš tiesų absoliučioje daugumoje Lietuvos regionų NT rinka yra itin pasyvi, o jos judėjimą ir tendencijas gali lengvai paveikti keli stambesni sandoriai“, – sakė A. Gudanavičius.

Palyginimui – tipiškoje savivaldybėje per metus parduodama 100–200 butų ar namų. Vilniuje apie 1000 būstų parduodama per mėnesį. Pasak A. Gudanavičiaus, galima teigti, kad Vilnius yra vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje NT rinka veikia, plėtojasi ir tampa profesionalesnė. Kauno NT rinka aktyvizuojasi, Klaipėdoje ji veikia, o likusioje Lietuvos dalyje nuolat veikiančios rinkos tiesiog nėra.

Anot A. Gudanavičiaus, situaciją būsto rinkoje lemia ir Lietuvos darbo rinkos geografinė atskirtis. Sostinėje ir didžiuosiuose miestuose vis daugiau reikšmės įgauna aukštą pridėtinę vertę sukuriančių paslaugų sektorius, kuris sparčiai siurbia regionų gyventojus į miestus.

Tuo metu žemės sklypų sandorių skaičius regionuose išlieka gana aukštas, tačiau koreliacijos koeficientas čia yra teigiamas – tai yra sklypų sandorių mažėja mažėjant regiono gyventojų.

A. Gudanavičiaus manymu, jei gyventojų mažėjimo vektorius nepasikeis, anksčiau ar vėliau ir būsto, ir sklypų rinka taps prisotinta ir beveik nejudri. Analizuojant sparčiai besikeičiantį gyventojų tankumo žemėlapį belieka konstatuoti, kad nenumaldoma depopuliacijos tendencija gali būti arba keičiama, arba prie jos prisitaikoma. Jei to neįvyks, galima konstatuoti, kad dar po 10 metų regioninė NT rinka praktiškai liausis veikusi.

V. Daugirdas teigia, kad vis dėlto galima tikėtis ir tam tikrų teigiamų tendencijų: ilgainiui retai apgyventos teritorijos gali tapti turtu – tiesiog reikia skatinti gerai apgalvotus pokyčius teritorijų vystymo strategijoje. Dalyje teritorijų reikia plėtoti rekreacines ir turizmo zonas, o gyvenvietes plėtoti židinio principu – tik ten, kur reikia. Pasak jo, dauguma gyventojų sako, kad jiems patinka gyventi savo krašte, o emigruoti norėtų vos keliolika procentų, tad V. Daugirdas turi viltį, kad retai apgyventų teritorijų laukia graži ateitis, bet ji ateisianti negreitai.

BNS nuotr.

„DNB Būstas“ vadovas A. Gudanavičius priduria, kad ir nekilnojamojo turto rinkai būtų į naudą aiški valstybės regionų plėtros strategija. Pasak jo, retai apgyventos teritorijos gali būti vertybė kuriantiesiems poilsio ir turizmo objektus, o židinių plėtros principas gali stabilizuoti nedidelių miestų nekilnojamojo turto rinką.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...