captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vėjais galėjo būti paleista 50 milijonų eurų – įtarimų šešėlis krinta ministerijų klerkams

Šeši vėjo elektrinių parkai Lietuvoje 50 milijonų eurų iš vartotojų kišenės gali būti prisukę neleistinai. 15min pavyko sužinoti, kad vėjininkams leidimai plėtrai išduoti be konkurso – padalinti Ūkio ir Energetikos ministerijų sprendimu, o daugiausiai teko „Achemos“ valdomai „Renergai“. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) aiškinasi, ar viešos lėšos panaudojamos teisėtai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

6 vėjo elektrinių plėtotojai 2008–2010 m. be konkurso gavo leidimus įsirengti elektrinių parkus. Parkų įrengta galia nuo 8 iki 136 kartų viršijo teisės aktuose įtvirtintą 0,25 MW galią, nuo kurios privaloma skelbti konkursą leidimų plėtrai išdavimui.

15min gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) adresuotą skundą, kuriame teigiama, kad šios leidimų dalybos turi nusikalstamos veiklos požymių ir dėl to vėjo elektrinių gaminama elektra viešomis lėšomis remiama neteisėtai. Energetikos ministerija patvirtino, kad pateikta informacija tikrinama. Aš sužinojau, kad kažkas gavo, tai žinot, rinka maža, gandai eina, mes parašėm prašymą, viena bendrovė gavo, kita negavo, – teigia „4Energia“ direktorius Tadas Navickas.

„Energetikos ministerija yra susipažinusi su nurodytu anoniminiu vertinimu ir bendradarbiauja su FNTT. Tačiau šiuo metu ministerija šio klausimo detaliau komentuoti negali, siekdama netrukdyti FNTT atliekamai informacijos ir dokumentų analizei ir tyrimui“, – į 15min paklausimą atsakė Energetikos ministerija. FNTT taip pat informavo, kad bendradarbiauja su Energetikos ministerija ir analizuoja informaciją dėl bendrovių „Energopliusas“, „Renerga“, „Vėjo gūsis“, „Vėjų spektras“, ,„Vėjo elektra“, „Lariteksas“ gautų leidimų gaminti elektros energiją 2008–2010 metais.

„Teikti vertinimus dėl galimos teisinės atsakomybės yra per anksti – kol kas, kaip minėjome, atliekamas informacijos patikrinimas“, – teigia FNTT Veiklos analizės ir planavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Dirsė.

Vėjo jėgainių pagaminta elektra yra remtina per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą, kurį apmoka elektros energijos pirkėjai šalyje – gyventojai ir verslas, nes jis įskaičiuojamas į elektros kainą. Skaičiuojama, kad 6 vėjo elektrinių parkai VIAP tarifo jau yra „prisukę“ už beveik 46,1 mln. eurų. Liūto dalis – beveik pusė visos sumos atitenka UAB „Renerga“, kurią valdo koncernas „Achemos grupė“.

Jei duoda – kodėl neimti?

Alvydas Naujėkas, UAB „Vėjų spektras“ direktorius aiškina, kad leidimus statyti vėjo elektrines ministerija tuomet pasiūlė tiems plėtotojams, kurie anksčiau jau buvo sėkmingai išvystę vėjo elektrinių parkus pagal konkursus.

„Tuo metu ministerija pasiūlė virškvotinius pasiūlymus tokiom pat sąlygom, kaip ir konkurso laimėjimo metu. Gavo tie, kas iki to laiko jau turėjo pasistatę parkus. Motyvacija ministerijos buvo tokia, kad kai kurie parkai taip ir nebuvo išplėtoti, nors konkursus anksčiau buvo laimėję. O įsipareigojimai ES buvo pasiekti 12 proc. (energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalį – red.) iki 2012 m. Matė, kad nebepavyks normaliu konkursiniu būdu, tai pasiūlė visiems sėkmingai įrengusiems papildomas galias“, – teigia A. Naujėkas.

Anot A. Naujėko, virškvotiniai pasiūlymai buvo įprasti ne tik vėjo energetikoje, bet ir transporto bei kituose sektoriuose. „Jei dalyviai, kurie laimėdavo konkursus, ir sektorius nesiplėtojo, tai ministerija turėjo, bent jau kaip mums buvo teigiama, pasiūlyti sėkmingiems dalyviams virškvotines galias tokiomis pačiomis sąlygomis“, – sako A. Naujėkas.

Ne visi žinojo – rėmėsi gandais

Įtarimų kelia dalies vėjininkų teiginiai, kad informacija apie leidimų dalybas buvo nevieša. Į Ūkio, o vėliau į naujai įkurtą Energetikos ministeriją dėl papildomų leidimų vėjininkai kreipėsi apie tai sužinoję „gandų lygyje“. „Buvo politinis sprendimas bendrovėms, kurios yra gavusios leidimus ir įgyvendinusios vėjo projektus, pastačiusios elektrines, suteikti tokiomis pačiomis sąlygomis papildomas kvotas. Ir mes gandų lygyje tą sužinoję parašėme oficialų prašymą Ūkio ministerijai“, – teigia „Šilalės vėjo elektros“ ir „4Energia“ direktorius Tadas Navickas.

„Lariteksas“ ir Vėjo elektra“, anot jo, tuo metu turėjo 14 MW parką, buvo dar trečia bendrovė „Iverneta“, kuri baigė įrenginėti 12 MW parką.

„Mes nuo visų trijų bendrovių, aš pats buvau direktorius, parašėm prašymą į Ūkio ministeriją, kuri tuo metu kuravo – laba diena, žodžiu, girdėjom ir prašom suteikti. Ir „Ivernetai“ mes negavom, o „Lariteksui“ su „Vėjo elektra“ gavom. Buvo nustatyti kažkokie terminai, neatsimenu detalių. Na, ir viskas, gavom leidimą, pagal jį, pagal sąlygas, pastatėm 14 MW parką Šilalėje, – teigia T. Navickas. – Aš sužinojau, kad kažkas gavo, tai žinot, rinka maža, gandai eina, mes parašėm prašymą, viena bendrovė gavo, kita negavo.“ Į leidimų dalybų traukinį T. Navickas teigia įšokęs paskutinis.

„Mes, ko gero, buvom paskutiniai, kurie tą išgirdom, parašėm prašymą, gavom atsakymą iš ministerijos, kad „OK“ vienai bendrovei, kitai – ne. Mes ten nesiskundėm ir pastatėm parką“, – sako T. Navickas.

Kvotas be konkurso tuomet gavusios bendrovės „Vėjo elektra“ ir „Lariteksas“ vėliau buvo sujungtos į „Šilalės vėjo elektrą“.

BNS nuotr.

Su ministerija nesiginčijo

T. Navickas, taip pat kaip ir A. Naujėkas, teigia, kad ministerija sprendimą leidimus dalinti be konkurso aiškino vėlavimu pasiekti įsipareigojimus ES. „Nežinau aš ten tų visų užkulisių.

Oficiali motyvacija buvo tokia, kad vėluojama pagal grafiką kažkokius tikslus pasiekti, kadangi tuo metu kažkas statė, kažkas nestatė. Ir buvo priimtas sprendimas, toms bendrovėms, kurios pastatė ir įrodė, tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir praėję konkursai, išduoti papildomai. Nežinau tikrosios motyvacijos“, – sako T. Navickas ir pažymi, kad konkursai buvo rengiami pagal prisijungimo mokesčio dydį procentais.

Jis nesiima vertinti, ar tokia praktika buvo leistina – sprendimas buvo prieš daug metų. „Matot, kai mes atėjom į rinką su „4Energia“, jau konkursų banga buvo praėjusi ir mes visus parkus, kuriuos pastatėm, mes juos įsigijom. Tai reiškia, kad kažkas laimėjo konkursą, ir mes atėjom, nusipirkom kompaniją, nes dažniausiai konkursus laimėdavo tie žmonės, kurie neturėjo galimybių pastatyti. O mes įsigydavom tas kompanijas ir tada statydavom parkus“, – aiškina T. Navickas.

Jis tikina, kad gavusios leidimą įmonės sumokėjo tokį pat mokestį, kaip ir ankstesnio konkurso metu.

Tikina, kad yra skaidrūs

„Renergos“ direktorius Mindaugas Juodis raštu atsiųstame komentare teigia, kad leidimas vėjo parko plėtrai prieš beveik 10 metų buvo išduotas Ūkio ministerijos sprendimu, pagal tuo metu galiojusią tvarką.

„Gavusi oficialų valstybės kvietimą bei leidimą, Bendrovė atliko investicijas, sumokėjo mokesčius ir atliko 34 MW vėjo elektrinių parko statybą. Tiek statydami, tiek dabar eksploatuodami parką, griežtai vadovaujamės teisės aktų reikalavimais bei atitinkamų valdžios institucijų nurodymais“, – teigia M. Juodis.

Jis pažymėjo, kad gamindama ir parduodama žaliąją vėjo energiją už tai bendrovė gauna pajamas, sumoka visus mokesčius, o bendrovės veikla vykdoma skaidriai.

Kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba

Institucijoms adresuotame anoniminiame skunde įmantria teisine analize argumentuojama, kad padaryti pažeidimai turėtų būti vertinami ne tik administracine tvarka, bet ir pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius.

„Akivaizdu ir neabejotina, kad toks grubus teisės aktų pažeidimas, išduodant leidimus be konkurso, neapsiėjo be tam tikrų valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei galimai su Baudžiamojo kodekso 225, 226 ir 227 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis, t. y. su kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo elementais“, – teigiama skunde.

Skunde taip pat argumentuojama, kad Baudžiamasis kodeksas numato, jog valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Taip pat pateiktame skunde prašoma ištirti leidimų išdavimo aplinkybes ir nustačius nusikalstamos veiklos požymius kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl leidimų panaikinimo ginant viešąjį interesą, taip pat išreikalauti neteisėtai pasisavintas VIAP lėšas, nustatyti tarnautojus, galimai piktnaudžiavusius tarnybine padėtimi ir patraukti juos atsakomybėn.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...