captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trejus metus sparčiai kilusį perlaidų iš JK į Lietuvą srautą pakirto „Brexit“

Fizinių asmenų perlaidų į Lietuvą iš kitų šalių suma pastaruosius porą metų yra stabili ir keitėsi nedaug, bet tokių pervedimų yra mažiau nei prieš trejus metus. Tai rodo naujausi Lietuvos banko statistiniai duomenys. Nors dėl planų pasitraukti iš Europos Sąjungos pernai smarkiai sumažėjo pervedimų iš Jungtinės Karalystės suma, ši šalis kartu su JAV pernai mūsų žmonėms perlaidų buvo dosniausios.
SIPA/Scanpix nuotr.
SIPA/Scanpix nuotr.

Pasak Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiojo ekonomisto Justino Markausko, 2016 m. fizinių asmenų perlaidų į Lietuvą buvo vos mažiau – tik 3 proc., palyginti su ankstesniais metais. O 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tų pačių metų trečiuoju ketvirčiu, tokių pervedimų suma tik truputį – 2 proc. – padidėjo. Itin dideliais svyravimais pasižymintiems perlaidų duomenims tokie pokyčiai vertintini kaip nereikšmingi. 2013 ir 2014 m. į Lietuvą pervestų perlaidų suma buvo gerokai didesnė.

Perlaidos į Lietuvą (mln. Eur):

2004 m.     333,14;

2005 m.     420,91;

2006 m.     591,42;

2007 m.     853,36;

2008 m.     866,87;

2009 m.     700,50;

2010 m.     980,92;

2011 m.     1 148,73;

2012 m.     1 030,37;

2013 m.     1 378,73;

2014 m.     1 471,00;

2015 m.     1 129,67;

2016 m.     1 091,66.

2016 m. daugiausia perlaidų gauta iš JAV ir Jungtinės Karalystės. Pervedimai iš abiejų valstybių sudarė maždaug po penktadalį visų per metus gautų perlaidų sumos. Perlaidų iš JAV suma buvo tik šiek tiek didesnė nei iš Jungtinės Karalystės. Iš Jungtinės Karalystės 2016 m. ji stipriai sumažėjo – 20 proc. Po trejų metų pastovaus perlaidų augimo tai buvo pirmieji metai, kai jos mažėjo.

2016 m. po JAV ir Jungtinės Karalystės pagal perlaidų į Lietuvą sumą trečioje vietoje buvo Rusija.

Iš viso nuo 2011 m. iš Jungtinės Karalystės, Rusijos ir JAV gauta apie 40 proc. visų į Lietuvą siųstų pervedimų.

Daugiausia dėl „Brexit“ įtakos 2016-ieji buvo pirmieji metai, kai po trejų metų pastovaus augimo pervedimai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą krito. Kritimas buvo reikšmingas – perlaidų suma sumažėjo penktadaliu. Viena iš pagrindinių to priežasčių – nuvertėjęs svaras, kurio kursas euro atžvilgiu 2016 m. buvo vidutiniškai 12 proc. mažesnis nei ankstesniais metais. Jungtinės Karalystės valiuta sparčiai pradėjo nuvertėti 2015 m. pabaigoje, kai pradėjo kilti rizika, kad Jungtinė Karalystė gali palikti Europos Sąjungą, ir tai truko visus metus.

Prognozuoti, kaip perlaidos iš Jungtinės Karalystės kis ateityje, itin sudėtinga. Daug pastovesnių Jungtinės Karalystės makroekonomikos rodiklių prognozes šiuo metu gaubia neapibrėžtumas, tad nuspėti ypač stipriai kintančius fizinių asmenų perlaidų srautus – labai rimtas iššūkis.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...