captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus oro uosto uždarymas mėnesiui – tik pradžia

Vilniaus oro uosto uždarymas mėnesiui šiemet (liepos 14 d. - rugpjučio 18 d.) dėl pakilimo-nusileidimo tako rekonstrukcijos – tik pradžia didžiulių ambicijų turinčiame Vilniaus oro uosto modernizavimo projekte.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Sofijoje, Bulgarijoje, vykstančioje, Europos Komisijos organizuotoje konferencijoje apie investicijų galimybes transporto sektoriuje Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas pristatė visą, 60 mln. eurų investicijas siekiantį projektą, kuris nukreiptas į Vilniaus oro uosto modernizavimą.

„Daugumai jau žinoma, kad jei oro uostas Europoje negeneruoja bent 1,5 mln. keleivių, tai jis veikia nuostolingai. Todėl mes su trimis oro uostais galime išgyventi turint tik vieną sistemą“, – apie sujungtus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, valdomus vienos įmonės Lietuvos oro uostai, kalbėjo G. Almantas.

Pernai metais Vilniaus oro uostas aptarnavo apie 3,8 mln. keleivių, Kauno – 0,7 mln. keleivių, Palangos – 0,2 mln. keleivių.

Planuojant investicijų projektą, pasak G. Almanto, skaičiuota, kad per 20 metų Lietuvos oro uostai turėtų aptarnauti 10 mln. keleivių per metus.

Kalbant apie Vilniaus oro uostą, pakilimo-nusileidimo tako rekonstrukciją, kuri įvyks vasarą, – tik viena didžiulio projekto dalis.

434 tūkst. eurų planuojama investuoti į triukšmo stebėjimo sistemą. Taip pat investiciniame plane numatyta 5,9 mln. eurų skirti Vilniaus oro uosto terminalo plėtrai.

„Tai mums leistų aptarnauti papildomai milijonu daugiau keleivių. Tokios plėtros užtektų mažiausiai ateinantiems 3 metams“, – konferencijoje kalbėjo Lietuvos oro uostų vadovas.

Dar vienas investicinio projekto etapų – bagažo sistemos modernizavimas ir tobulinimas. Tam norima skirti 5,8 mln. eurų. Taip pat numatoma investuoti į naujos ir geresnės aviacinio saugumo technikos įsigijimą.

„Šiuo klausimu jau pradėtas ir projektas, ir konkursas. Tai susiję tiek su griežtėjančiais reikalavimais aviacijos saugumui, tiek su tuo, kad Vilniuje aviacijos saugumas yra viena iš tų vietų, kur mes stringame su keleivių aptarnavimu.

Jį išplėsti yra labai sunku, nes paprasčiausiai nėra vietos, bet žmonės, kurie vyksta, pavyzdžiui, anksti rytais, mato, kad tai yra problema, nes susidaro ilgesnės eilės ir reikia ilgiau palaukti, todėl mums šioje vietoje dar reikia atidaryti mažiausiai vieną liniją“, – komentavo G. Almantas.

Planuojama gerinti riedėjimo takų infrastruktūrą. Kartu ir parkavimo aplink oro uostą infrastruktūros gerinimas.

„Vilniuje yra akivaizdus poreikis parkavimo paslaugoms, tai viename iš egzistuojančių aikštelių, kuri šiuo metu yra vieno lygio, mes planuojame padaryti kelių lygių aikštelę. Tai yra susiję su keleivių poreikiu parkavimo paslaugoms“, – pridėjo pašnekovas.

Kaip portalui DELFI aiškino G. Almantas, apie pusę pinigų (maždaug 30 mln. eurų) iš viso 60 mln. eurų projekto žadama skirti vasarą įvyksiančiai pakilimo-nusileidimo tako rekonstrukcijai.

„Bet su pakilimo taku mes išsprendžiame tik vieną problemą Vilniaus oro uoste. Yra ir kitų problemų, kurias turime spręsti kartu. Tai ir pajėgumų didinimo, ir aplinkosauginiai klausimai, kurie aviacijos sektoriuje dabar labai aštrūs ir tik aštrės ateityje“, – kalbėjo Lietuvos oro uostų vadovas.

G. Almantas pripažino, kad laikotarpis, numatytas visam projektui įgyvendinti, yra pakankamai trumpas – iki 2020 m.

„Taip, čia turime judėti aviaciniu greičiu, kad visus darbus padarytume. Dauguma jų jau yra pradėti ir kažkurioje stadijoje: kai kuriems projektams jau yra daromi pirkimai, kai kurie projektai dar tik paruošiamojoje stadijoje. Taip, viską įgyvendinti iki 2020 m. bus pakankamai sudėtinga, bet problema yra ta, kad pajėgumų didinimui mes nelabai ir turime laiko, nes terminalas jau operuoja virš pajėgumų ribos ir projektai turi būti padaryti kuo greičiau“, – kalbėjo pašnekovas.

Kalbėdamas apie 60 mln. eurų siekiančio projekto finansavimą G. Almantas aiškino, kad jis susideda iš trijų dalių: Europos Sąjungos struktūrinių fondų dalis, Lietuvos oro uostų dalis (50 proc.) ir Europos strateginių investicijų fondo dalis.

„Apie jį šiandien ir kalbėjome. Šią programą administruoja Europos investicijų bankas. Tai yra paskola ir sudarys apie 25 proc. bendro projekto sumos“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, Europos investicijų bankas jau patvirtino Lietuvos oro uostų projektą, o dabar Lietuvos oro uostai sprendžia, ar juos tenkina pasiūlytos paskolos sąlygos.

„Kitą savaitę yra paskutinis derybų etapas“, – pridėjo jis.

Minimas projektas skirtas tik Vilniaus oro uostui, tačiau G. Almantas pridėjo, kad pakilimo-nusileidimo tako rekonstrukcijos metu perkėlus skrydžius į Kauną ir jame sukūrus laikiną infrastruktūrą, dalis jos liks ir vėl pradėjus veikti Vilniaus oro uostui.

„Tai yra galimybė Kauno oro uostui pasidaryti infrastruktūrą per Vilniaus oro uosto tako rekonstrukciją“, – pabrėžė pašnekovas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...