captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvio užduotis – iškuopti milijardinės aferos suteptą Moldovos banką

Europos finansų institucijas drebinant „Laundromat“ skandalui, prie vieno pagrindinių pinigų plovimui panaudotų bankų vairo stovi lietuvis. Moldovos bankui „Moldindconbank“ vadovaujantis Giedrius Steponkus nenori leistis į kalbas, kaip šis bankas padėjo išplauti daugiau nei 20 mlrd. dolerių iš Rusijos. Jo užduotis kita – iškuopti „Moldindconbank“ ir nustumti purvinos bankininkystės šešėlius.
Banko nuotr. / „Moldindconbank“
Banko nuotr. / „Moldindconbank“

G. Steponkus „Moldindconbank“ stebėtojų tarybai vadovauja nuo praėjusių metų rudens. Lietuvis finansų specialistas dirba panašų darbą, koks teko Lietuvoje nacionalizuotų Ūkio ir „Snoro“ bankų administracijai. Tiesa, su vienu esminiu skirtumu – Moldovos bankas nebuvo nustekentas ir turi realias galimybes vėl tapti normalia finansų institucija.

Po nacionalizacijos – nauja valdžia su lietuviu priešaky

Interviu 15min G. Steponkus papasakojo apie savo patirtį vadovaujant pinigų plovimo aferos suteptam bankui.

Pripažintas finansų ekspertas iš Lietuvos į banko vadovybę paskirtas po to, kai 64 proc. „Moldindconbank“ banko perėmęs Moldovos centrinis bankas (NBM) pirmiausiai ėmėsi valymo, šalinant ankstesnę banko vadovybę.

„NBM remdamasis Ankstyvos intervencijos įstatymu perėmė apie 64 proc. akcijų paketą iš neskaidrių akcininkų. Įgyti balsai leido nušalinti valdybą bei tarybą. Sekdami Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos rekomendacijomis suformavo nesusijusią su ankstesniais akcininkais tarybą bei valdybą, paskirdama laikinus administratorius“, – pasakojo G. Steponkus, pridurdamas, jog jis pats veikiausiai buvo pasirinktas dėl švarios reputacijos ir patirties su mūsų regiono finansų sektoriumi.

Pinigų plovimo dėmės sunkiai atsiskalbia

„Moldindconbank“ stebėtojų tarybos pirmininko kasdienybė – šūsnys dokumentų ir nuolatiniai susitikimai, aiškinantis padėtį ir tvarkant banką. G. Steponkus neslepia, jog „praeities palikimas“ – prie ankstesnių savininkų įvykdytos finansinės machinacijos – yra didžiausias iššūkis, su kuriuo tenka tvarkytis keliant banką naujam gyvenimui.

„Moldindconbank“ dirba daug kvalifikuotų žmonių, kurie yra tik įkaitai susidariusios situacijos“, – tęsė G. Steponkus.

Moldovos centrinio banko vizija – pastatyti „Moldindconbank“ ant kojų ir surasti bankui pirkėją. G. Steponkaus teigimu, čia laukia ilgas ir sudėtingas procesas, kurio neatsiejama dalis – akcininkų privilegijų panaikinimas ir pinigų plovimo prevencijos stiprinimas.

„Objektyvus banko finansinės padėties (aktyvų) įvertinimas ir reikalingų atidėjimų rizikingoms paskoloms suformavimas. Vidaus kontrolės sustiprinimas ypač PPP prasme. Naujų kreditavimo standartų įdiegimas. Pvz.: užkirsti kelią kredituoti susijusius asmenis palankesnėmis nei rinkos sąlygomis, teikti kreditus, kurių paskirtis ekonominiu požiūriu abejotina. Iš esmės tai atlikti visus reikalingus veiksmus, kad „Moldindconbank“ taptų kuo patrauklesnis kvalifikuotam strateginiam investuotojui“, – savo darbus vardijo pašnekovas.

Moldova – laiko mašina į Lietuvos praeitį

Banką valdant Moldovos verslininkui Veaceslavui Platonui ir kitiems, G. Steponkaus žodžiais, neskaidriems akcininkams, pinigų plovimo operacijoms veikiausiai pasitelktas ne vienas „Moldindconbank“ tarnautojas. Dalis buvusių aukštų banko pareigūnų jau sulaukė oficialių įtarimų.

Ar naujoji banko administracija savarankiškai medžioja galimai nepatikimus darbuotojus, tebedirbančius banke? G. Steponkus nesiima to nei patvirtinti, nei paneigti.

„Galiu patikinti tik, kad imtasi priemonių užtikrinti skaidrų „Moldindconbank“ funkcionavimą“, – teigė jis.

Anot Lietuvos finansų specialisto, pinigų plovimo prevencijos stiprinimas – neabejotinas prioritetas. Kaip „Moldindconbank“ kovos su šiuo praeities šešėliu – G. Steponkus nedetalizuoja. „Tai platus priemonių planas“, – sakė jis.

„Moldindconbank“ stebėtojų tarybos pirmininkas Moldovą mato kaip kelionę laiku. Anot jo, padėtis šalyje tokia, kokioje ne taip ir seniai buvo Lietuva. „Moldova primena Lietuvą prieš keliolika metų, kai ir mes pasirašėme asociacijos sutartį su ES“, – atviravo G. Steponkus.

Moldovą pastaraisiais metais sukrėtė ne viena finansų afera. Ne tik „Laundromat“, bet ir machinacijų sukelta bankų griūtis, į nokdauną pasiuntusi visą šalies ekonomiką. Dabar, anot 15min pašnekovo, situacija bankiniame sektoriuje smarkiai gerėja – net ir palyginti su tuo, kas buvo prieš pusmetį.

Primename, kad per „Moldindconbank“ prasisuko pagrindinis iš Rusijos išplautų pinigų srautas, sugeneruotas Moldovos teismams tvirtinant fiktyvius priedangos kompanijų skolos sandorius, kuriuose laiduotojomis įtrauktos Rusijos įmonės.

Į schemą pajungus Latvijos „Trasta Komercbanka“, 20 mlrd. dolerių viršijanti suma išsivaikščiojo po bankus daugybėje Europos šalių. Tarptautinių žurnalistų pajėgų išanalizuoti nutekėję bankininkystės duomenys rodo, jog daugiausiai pinigų pasuko Estijoje registruotų sąskaitų link – net 1,58 mlrd. dolerių. Dėl šio skandalo jau antra para teisinasi „Danske“ bankas, kurio padalinys Estijoje, kaip pats bankas pripažįsta, nesilaikė pinigų plovimo prevencijos procedūrų.

Lietuviškose sąskaitose prasisuko palyginti kukli 77 mln. dolerių suma. Didžioji dalis – 62 mln. dolerių – nukeliavo į Ūkio banke atidarytas abejotinų įmonių sąskaitas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...