captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar tikėtis startuolių bumo sprogimo?

Startuoliams pradeda stigti lėšų, investuotojai tampa atsargesni, „The Guardian“ rašo žurnalistė Olivia Solon. Kaip dabartinę padėtį galima palyginti su tuo, kaip viskas klostėsi prieš interneto bendrovių burbulo sprogimą?
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tiems, kas prieš 18 mėnesių San Francisko įlankos rajone norėjo išsinuomoti butą, nekilnojamojo turto agentai rekomenduodavo būti pasirengus iškart sumokėti užstatą ir pirmo mėnesio nuomą – 8 000–10 000 dolerių už dviejų kambarių butą San Franciske.

„Niekas su jumis nesiderėdavo, nes už jūsų nugaros stovėdavo 10 žmonių, pasiryžusių sumokėti iškart”, – sako vietinės nekilnojamojo turto įmonės vadovas Ronas Sternas.

Šiandien būsto nuoma vis dar yra brangi, tačiau po kelerius metus trukusio audringo augimo padėtis rinkoje aprimo. Tai atspindi platesnes tendencijas San Francisko įlankos rajone: Silicio slėnio technologijų burbulas ne sprogo, bet ėmė bliūkšti – investuotojai mažiau investuoja, startuolių vertė mažėja, naujų darbuotojų įdarbinimo tempai lėtėja.

„Vis daugiau gyvenimo aprašymų mums pateikia programinės įrangos inžinieriai iš įmonių, kurių verslo modelis neveikia ir kurios negali gauti finansavimo, todėl užsidaro arba mažina darbuotojų skaičių“, – sako San Francisko įlankos rajone įsikūręs ir programinės įrangos specialistų įdarbinimo srityje dirbantis Markas Dinanas, kuris stebi darbuotojų samdymo ir atleidimo tendencijas.

Tokių startuolių finansavimas senka, nes investuotojai atidžiau renkasi, kur jie investuoja.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Investicijų kiekis sumažėjo trečdaliu, nors investuojamo kapitalo dydis išliko beveik nepakitęs“, – sako investuotojas Tomaszas Tunguzas ir priduria, kad pinigų rizikos ir savitarpio fondų „greiti pinigai“ šį sektorių jau aplenkia.

„Tai vyksta jau keletą metų. Pritraukti kapitalą nėra lengva, o investuotojai reikalauja geresnių sąlygų“, – priduria Sterno verslo mokyklos finansų profesorius Aswathas Damodaranas.

Taip iš dalies yra dėl to, kad mažiau įmonių imasi viešai platinti akcijas. „Bloomberg News“ duomenimis, praėjusiais metais pradinio viešo akcijų platinimo JAV tempai buvo lėčiausi nuo didžiojo ekonomikos nuosmukio – palyginti su 2015 m., technologijų įmonės pritraukė 60 proc. mažiau lėšų.

Žinoma, yra didelių startuolių, kurių vertė – dešimtys milijardų dolerių, pvz., „Airbnb“, „Uber“ ir „Palantir“; kai kas mano, kad šios įmonės yra gerokai pervertintos, tačiau tai bus įmanoma tiksliai pasakyti, tik kai jos pradės viešai platinti savo akcijas ir bus priverstos atskleisti informaciją apie savo finansinę padėtį, rašo O. Solon.

Pavyzdžiui, keleivių vežimo paslaugų įmonė „Uber“ pritraukė daugiau kaip 16 mlrd. dol., o jos vertė rinkoje yra apie 69 mlrd. dol. Tai daugiau už automobilių pramonės gigantų, tokių kaip „General Motors“ ir „Ford“, vertę, nepaisant to, kad praėjusiais metais „Uber“ patyrė 2,2 mlrd. nuostolių.

„Įdomu, kiek „Uber“ sugebės veikti kaip privačioji bendrovė. Įmonė pritraukia kapitalą kaip atviroji akcinė bendrovė, tačiau, kitaip nei pastarosios, ji neatskleidžia jokios informacijos ir neprisiima jokių su tokiu statusu susijusių įsipareigojimų“, – sakė A. Damodaranas, kuris mano, kad įmonės vertė yra per daug išpūsta ir kad iš tiesų ji yra 23 mlrd. dol.

Kaip dabartinę padėtį galime palyginti su laikotarpiu prieš interneto bendrovių burbulo sprogimą?

„Atvykau čia 1997 m., ir tada viskas buvo lygiai taip pat: visur spūstys, neįtikėtinai sunku nusigauti į darbą, didelės nuomos kainos“, – sako M. Dinanas.

Sektoriuje panašumų taip pat daug – pervertintos įmonės, finansuojamos remiantis svajonėmis bei lūkesčiais, o ne gerais verslo modeliais; įmonės, skaičiuojančios vartotojus ir auditoriją, o ne pelną, rašo žurnalistė.

Kitas interneto bendrovių bumo epochos atgarsis yra tai, ką M. Dinanas vadina „blogais įpročiais“, apie kuriuos galima spręsti iš kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo bendrovėje „Uber“ arba dėl žmogiškųjų išteklių startuolio „Zenefits“ sukčiavimo, susijusio su privalomų atitikties mokymų rengimu.

„XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje šiame sektoriuje buvo paplitęs įvairus nepriimtinas elgesys, įskaitant seksualinį priekabiavimą“, – teigė M. Dinanas.

Tačiau, pasak M. Dinano, jo nuomonė grindžiama asmenine patirtimi, kuri yra susijusi su interneto bendrovių burbulo sprogimu. Tačiau esminis skirtumas yra susijęs su tuo, kad dabar technologijų srityje nematyti visuotinio sulėtėjimo. Sektoriuje jau yra nemažai didelių įsitvirtinusių įmonių, tokių kaip „Google“, „Oracle“, „Facebook“, „Apple“ ir „Salesforce“, kurių akcijos kotiruojamos akcijų biržose ir kurios gali padėti užtikrinti stabilumą.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Mes vis dar galvojame, kad technologijos ir spartus augimas yra tarpusavyje susiję dalykai, – sakė A. Damodaranas. – Tačiau reikia skirti jau įsitvirtinusias technologijų įmones ir naujausių technologijų įmones. Ir būtent pastarosios yra pervertintos.“

Jei prasidėtų jų vertės peržiūrėjimas, būtų prarasta nemažai darbo vietų, didelius turtus susikrovę technologijų įmonių steigėjai netektų ne vieno milijono, tačiau antras interneto bendrovių burbulo sprogimas mažai tikėtinas, išvadą daro O. Solon.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close