captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistai išreitingavo vyriausybės planus: 10 balų gavo tik vienas pasiūlymas

Penkių žinomų ekonomistų manymu, svarbiausia vyriausybės plane numatyta priemonė yra galiojančių mokestinių lengvatų įvertinimas ir panaikinimas tų, kuriomis nepasiekti joms keliami tikslai ir kurios nėra efektyvios ir socialiai teisingos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas DELFI prašymu balais įvertino dviejų pirmadienį patvirtinto vyriausybės programos įgyvendinimo plano krypčių priemones.

Plane įvardyti skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, užimtumo skatinimas ir šešėlinės ekonomikos mažinimas, mokesčių ir socialinio draudimo sistemos efektyvumo didinimas pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje sulaukė bene daugiausiai dėmesio ir aptarimų. Todėl DELFI pabandė išgryninti, kas turėtų būti pagrindiniais prioritetais.

Ekonomistų paprašyta balais nuo -1 iki 2 įvertinti 53 vyriausybės numatytas priemones. -1 reiškia, kad priemonė laikoma nesvarbia arba jai nepritariama, 0 – nei svarbi, nei nesvarbi, 1 – svarbi, bet yra svarbesnių, 2 – labai svarbi.

Kadangi priemones vertino penki žmonės, didžiausias balas, kurį galėjo gauti viena priemonė yra 10.

Tiek surinkto tik viena: mokestinių lengvatų įvertinimas ir panaikinimas tų, kuriomis nepasiekti joms keliami tikslai ir kurios nėra efektyvios ir socialiai teisingos.

Šešios priemonės gavo po 9 balus. Tarp jų: vyresnio amžiaus asmenų įtraukimas į darbo rinką, Darbo kodekso pakeitimas, mokesčių naštos mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir vaikus auginantiems asmenims nuoseklus mažinimas.

Visus kiekvieno ekonomisto įvertinimus ir jų bendrą sumą galima pamatyti lentelėje. Naudojant prie stulpelių esančias rodykles galima surūšiuoti, kurioms priemonėms duota daugiausiai ar mažiausiai balų ir ką svarbiausiu laikė kiekvienas ekonomistas.

Mažiausiai balų, t.y. 0 surinko bendros socialinio draudimo viešinimo ir švietimo sistemos sukūrimas.

Tik po 1 balą gavo pensijų tarybos įsteigimas ir Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo reikalavimų nustatymas.

Planai – neaiškūs

Komentuodamas aptartų priemonių visumą, Ž. Šilėnas sakė, kad beveik visos jos yra neaiškios.

 „Visų pirma visi planai prasideda „išanalizuosime“, tad neaišku – darys ar analizuos. Antra, beveik visi planai yra tokie, kad velnias detalėse. Pavyzdžiui, „darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas“ – mintis gera, bet priklauso nuo to, kaip įgyvendins.

Ar tik sujungs fiskaliai neutraliai (kaip siūlo LLRI), ar dar ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą pakels (nes yra ir tokių planų). Pirmu atveju – pilnai pritariu, antru – jau ne tiek“, – sakė jis.

Pastebėjo prieštaravimų

Labai daug neapibrėžtumo plane pastebėjo ir Ž. Mauricas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie teiginiai vienas kitam prieštarauja.

 „Pavyzdžiui, „Mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidų vaistams sumažinimas, kompensuojant visą vaisto kainą, skatinant racionalų vaistų vartojimą“ ir „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų odontologijos paslaugų apimties padidinimas“.

Kaip visos kainos kompensacija skatins racionalų vartojimą? Ir kodėl tik „mažas pajamas gaunančių“ – ar bus paskata rodyti pajamas? Kaip tai susiję su minimalių poreikių krepšeliu? Nieko bendro neturinčių minčių kratinys... Ką reiškia „apimties didinimas“ – ar tai reiškia, kad mažės eilės dėl dantų protezavimo (šiuo metu 2–5 metus reikia laukti)?“ – bandė suprasti jis.

Gerų darbų sąrašas

R. Grajauskas pastebėjo, kad visas priemones įvertino tik 1 ar 2 balais. Jo teigimu, programą galima pavadinti gerų ir reikalingų darbų sąrašu.

 „Na, o kai formuluojama, kad bus siekiama „gerinti“, „tobulinti“ tam tikrą sistemą, valdymą, tai kas gali tam paprieštarauti. Viską, ką daro valstybė, reikia gerinti ir tobulinti“, – juokavo jis.

Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2 balais įvertino visas kovai su šešėline ekonomika skirtas priemones.

„Nes Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mastas yra vienas didžiausių Europoje ir tai yra didžiausias neišnaudotas potencialas valstybės pajamoms didinti, taigi ir socialinėms problemoms spręsti, nelygybei mažinti – čia apskritai vienas iš absoliučių „top 3“ prioritetų“, – paaiškino R. Grajauskas.

Nuteikia optimistiškai

„Sunku ginčytis dėl daugelio priemonių reikalingumo. Kai kurios priemonės gavo mažesnius balus ne dėl to, kad yra nereikalingos, o dėl to, jog suformuluotos „minkštai“ ir aptakiai“, – savo įvertinimą apibendrino G. Nausėda.

N. Mačiulis, savo ruožtu, sakė, jog daugelis numatytų priemonių nukreiptos teisinga kryptimi ir nuteikia optimistiškai, vis dėlto, daugelio jų efektyvumą ir galimus rezultatus įvertinti yra sudėtinga.

„Pavyzdžiui, planuojamas modelio ar tvarkos sukūrimas gali būti ir labai sėkmingas, ir žalingas – tai priklausys nuo jo autorių kompetencijų. Priemonė „sistemos tobulinimas“ irgi labai priklauso nuo tobulintojo gebėjimų, paskatų ir net vertybių“, – pabrėžė jis.

Tačiau ekonomistas pripažino, kad kai kurios priemonės yra gana konkrečios.

 „Ypač mokesčių sistemos srityje, nepaliekančios abejonių ar erdvės interpretacijoms. Tiesa, jų nauda galima suabejoti. Pavyzdžiui GPM ir kai kurių socialinio draudimo įmokų apjungimo nauda ne akivaizdi, o gali atsirasti ir neigiamų šalutinių pasekmių – padidėtų gyventojų kapitalo pajamų apmokestinimas, sumažėtų jų paskatos taupyti“, – sakė N. Mačiulis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...