captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svetur – be paso ir su ištiesta ranka

Ką da­ry­ti už­sie­ny­je pra­ra­dus as­mens do­ku­men­tą, val­di­nin­kai pa­aiš­ki­na per ke­le­tą mi­nu­čių. Ta­čiau rea­liai to­kio­je si­tua­ci­jo­je sve­čio­je ša­ly­je at­si­dū­ru­siam ke­liau­to­jui kar­tais ten­ka ne tik pa­tir­ti il­ga­lai­kį stre­są, bet ir iš­mė­gin­ti be­na­mio da­lią bei par­agau­ti iš­mal­dos pra­šy­to­jo duo­nos.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Ką da­ry­ti už­sie­ny­je pra­ra­dus as­mens do­ku­men­tą, val­di­nin­kai pa­aiš­ki­na per ke­le­tą mi­nu­čių. Ta­čiau rea­liai to­kio­je si­tua­ci­jo­je sve­čio­je ša­ly­je at­si­dū­ru­siam ke­liau­to­jui kar­tais ten­ka ne tik pa­tir­ti il­ga­lai­kį stre­są, bet ir iš­mė­gin­ti be­na­mio da­lią bei par­agau­ti iš­mal­dos pra­šy­to­jo duo­nos, rašo „Lietuvos žinios“.

Fak­tas, kad Lie­tu­va – Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) na­rė, nė kiek ne­gelbs­ti jos pi­lie­čiams, už­sie­ny­je pra­ra­du siems as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­tą. Jei vie­tos po­li­ci­nin­kus pa­vyks įti­kin­ti, kad at­si­ti­ko ne­lai­mė, ge­riau­siu at­ve­ju jie iš­ra­šys pa­žy­mą apie pra­ras­tą do­ku­men­tą, o vi­sa ki­ta – jau ne­lai­mė­lio rei­ka­las. Kaip pa­siek­ti ar­ti­miau­sią Lie­tu­vos kon­su­la­tą, kar­tais esan­tį net už tūks­tan­čių ki­lo­me­trų, kur mie­go­ti ir kaip ne­mir­ti iš ba­do ar troš­ku­lio, teks spręs­ti pa­čiam do­ku­men­tą pra­ra­du­sia­jam. O jei ar­ti­miau­sią Lie­tu­vos kon­su­li­nę įstai­gą pa­siek­ti pa­vyks tik penk­ta­die­nio pa­va­ka­re, teks lauk­ti pir­ma­die­nio ry­to, kol ji at­vers du­ris.

Va­gys­tę Pra­ncū­zi­jo­je pa­ty­ru­siai šio ra­ši­nio au­to­rei vė­liau aiš­ki­nan­tis ga­li­my­bes, kaip su­ktis iš to­kios grės­min­gos pa­dė­ties, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (URM) val­di­nin­kai pa­ti­ki­no, kad svar­biau­sia – ne­su­da­ry­ti ga­li­mų prie­lai­dų ta­pa­ty­bei pa­si­sa­vin­ti ar do­ku­men­tui su­klas­to­ti. To­dėl ES vals­ty­bė­se tai­ko­ma vie­no­da pra­ras­tų do­ku­men­tų iš­da­vi­mo tvar­ka.

Pa­gal­bos ne dar­bo lai­ku neteikia

Kai kau­nie­tis Vai­das G. vie­šė­jo Is­pa­ni­jo­je, Ali­kan­tės re­gio­ne, va­žiuo­da­mas iš vie­no vieš­bu­čio į ki­tą jau vie­na­me pir­mų­jų jis pa­mir­šo as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lę. Tik nu­vy­kęs maž­daug 600 ki­lo­me­trų jis ap­si­žiū­rė­jo, kad ne­tu­ri as­mens do­ku­men­to.

Po vie­to­vę vy­ras ke­lia­vo nuo­mo­tu au­to­mo­bi­liu, o nak­vo­da­vo at­si­tik­ti­niuo­se vieš­bu­čiuo­se. „Ne juo­kais su­ne­ri­mau su­vo­kęs, kad do­ku­men­tą pa­li­kau ei­li­nė­je nak­vy­nės vie­to­je. Su­vo­kiau, kad grei­čiau­siai ne­be­ra­siu to vieš­bu­čio, ku­ria­me bu­vau ap­sis­to­jęs vos ke­lioms va­lan­doms, mat ne­įsi­dė­mė­jau nei vie­to­vės, nei pa­va­di­ni­mo. Ta­čiau daug di­des­nė pa­ni­ka apė­mė pa­skam­bi­nus kon­su­li­nės pa­gal­bos te­le­fo­nu”, – LŽ tei­gė pa­šne­ko­vas. At­si­lie­pu­sia­jam ke­liau­to­jas pa­aiš­ki­no, kas nu­ti­ko, ir pa­sa­kė, kad jam rei­kė­tų lai­ki­no do­ku­men­to, su­tei­kian­čio tei­sę par­skris­ti į Lie­tu­vą. Ta­čiau tuo­met bu­vo nak­tis iš penk­ta­die­nio į šeš­ta­die­nį, tad Vai­das G. iš­gir­do in­for­ma­ci­ją, kad su kon­su­la­to dar­buo­to­jais su­si­siek­ti ne­pa­vyks. Be to, net ir ga­lint tai pa­da­ry­ti, vy­rui tek­tų pa­siek­ti už maž­daug 300 ki­lo­me­trų esan­tį Mad­ri­dą. Ka­dan­gi lai­ki­nas do­ku­men­tas iš­duo­da­mas per tris par­as, sėk­mės at­ve­ju na­mo iš Mad­ri­do vy­riš­kis bū­tų ga­lė­jęs iš­skris­ti tik ki­tos sa­vai­tės ket­vir­ta­die­nį, t. y. be­veik po sa­vai­tės nuo to lai­ko, kai pa­skam­bi­no kon­su­li­nės pa­gal­bos nu­me­riu.

„Pir­miau­sia tai reiš­kė, kad pra­ra­siu tu­ri­mą lėk­tu­vo bi­lie­tą ir tu­rė­siu pirk­ti itin bran­gų nau­ją, taip pat bū­siu pri­vers­tas vyk­ti į Mad­ri­dą, ten mo­kė­ti už vieš­bu­čius, au­to­mo­bi­lio nuo­mą, mais­tą... Tad įver­ti­nęs vi­sas ap­lin­ky­bes nu­spren­džiau ri­zi­kuo­ti ir grįž­ti at­gal – ieš­ko­ti to vieš­bu­čio, ku­ria­me pa­li­kau do­ku­men­tą. Po vi­sos die­nos kla­jo­nių jį ra­dau ir ga­lė­jau sėk­min­gai par­skris­ti na­mo”, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Pri­vers­ta iš­ban­dy­ti be­na­mės dalią

Ki­ta is­to­ri­ja nu­ti­ko Pra­ncū­zi­jo­je, Ni­co­je. Ten iš šio ra­ši­nio au­to­rės bu­vo pa­vog­ta pi­ni­gi­nė su as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­le. Ne­te­kau ne tik svar­baus do­ku­men­to, bet ir vi­sų tu­rė­tų pi­ni­gų. Vie­tos po­li­ci­jo­je su­ži­no­jau, kad ar­ti­miau­sia vie­ta, kur tu­rė­čiau kreip­tis dėl pra­ras­to do­ku­men­to, yra už 1300 ki­lo­me­trų. Mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu pa­skam­bi­nu­si į Lie­tu­vą pa­pra­šiau ar­ti­mų­jų at­siųs­ti pi­ni­gų. Di­de­lei ma­no lai­mei, į ke­lio­nę bu­vau pa­siė­mu­si ir pa­są, to­dėl vyk­ti į Par­yžių ne­te­ko. Ta­čiau po­li­ci­nin­kai pa­pa­sa­ko­jo krau­pių is­to­ri­jų, kai tu­ris­tai bū­na apip­lėš­ti, ne­ten­ka do­ku­men­tų, pi­ni­gų, ry­šio prie­mo­nių. Tuo­met, no­rė­da­mi su­si­siek­ti su ar­ti­mai­siais, jie pri­vers­ti pra­ši­nė­ti pra­ei­vių, kad leis­tų pa­skam­bin­ti ar­ti­mie­siems, ar­ba mal­dau­ti ma­lo­nės vieš­bu­čių, tu­rin­čių in­ter­ne­to ka­vi­nes. To­kie „keis­ti” pra­šy­to­jai daž­nai su­ke­lia vie­tos gy­ven­to­jams įta­ri­mų ir pa­gal­bos su­nku su­lauk­ti. Tuo­met iš par­ei­gū­nų iš­gir­dau, kad ne vie­nam nu­ken­tė­ju­siam tu­ris­tui ten­ka pra­ei­vių pra­ši­nė­ti pi­ni­gų net mais­tui, taip pat ke­lias die­nas gy­ven­ti be­na­mio gy­ve­ni­mą.

Su­ži­no­jau, kad ES ša­lių po­li­ci­jos par­ei­gū­nai ki­tos vals­ty­bės tu­ris­tui ne­pri­va­lo su­teik­ti net ga­li­my­bės pa­skam­bin­ti te­le­fo­nu. Jie ne­pa­si­rū­pi­na ir jo ap­gy­ven­di­ni­mu ar mai­ti­ni­mu. To ne­da­ro ir vie­tos tu­riz­mo cen­trai ar sa­vi­val­dy­bių tu­riz­mo sky­rių at­sto­vai. Ne­lai­mės at­ve­ju Lie­tu­vos tu­ris­tas, duo­dan­tis už­sie­nio vals­ty­bei fi­nan­si­nę nau­dą, pa­lie­ka­mas vie­nas.

Tad pa­si­kal­bė­jus su Ni­cos po­li­ci­jos par­ei­gū­nais ra­my­bės ne­da­vė įky­rus klau­si­mas: ar iš tu­ris­tų gau­nan­čios pa­ja­mų vals­ty­bės ne­tu­rė­tų nu­ken­tė­ju­sia­jam ne tik pa­tar­ti kreip­tis į sa­vo ša­lies at­sto­vy­bę, bet ir su­teik­ti jam rea­lią par­amą? No­rė­čiau ma­ny­ti, kad tu­rė­tų bū­ti pa­si­rū­pin­ta bent jau ne­mo­ka­mu nu­ken­tė­ju­sio­jo ke­lia­vi­mu ša­ly­je, ku­rio­je iš­ti­ko ne­lai­mė, ar­ba pa­grin­di­nių prie­mo­nių – mais­to, nak­vy­nės – su­tei­ki­mu nors ke­lioms die­noms.

Kai už­sie­ny­je pa­ty­riau apip­lė­ši­mą, iš­siaiš­ki­nau, kad pa­są ar­ba lai­ki­ną lei­di­mą ke­liau­ti sėk­min­gai ga­lė­tų at­sto­ti dar Lie­tu­vo­je no­ta­ro pa­tvir­tin­ta as­mens do­ku­men­to ko­pi­ja ir at­si­ti­kus ne­lai­mei gau­ta vie­tos po­li­ci­jos pa­žy­ma apie įvy­kį. Pra­ra­dus pa­są ar­ba ta­pa­ty­bės kor­te­lę te­rei­kia pa­teik­ti po­li­ci­jai tu­ri­mą no­ta­ro pa­tvir­tin­tą do­ku­men­to ko­pi­ją su nuo­trau­ka ir ga­li­ma gau­ti lai­ki­ną lei­di­mą ke­liau­ti, ne­rei­kia vyk­ti ir į kon­su­la­tą.

Bai­mi­na­si pa­dirb­tų dokumentų

URM Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo sky­riaus vė­liau LŽ at­siųs­ta­me raš­te tei­gia­ma, kad vi­so­se ES vals­ty­bė­se tai­ko­ma vie­no­da pra­ras­tų do­ku­men­tų iš­da­vi­mo tvar­ka. Nu­ken­tė­ju­sy­sis pri­va­lo at­vyk­ti į sa­vo ša­lies kon­su­la­tą, o jei jo lan­ko­mo­je vals­ty­bė­je nė­ra, į bet ku­rią ki­tą pa­na­šią įstai­gą. Šiam do­ku­men­tui iš­duo­ti vals­ty­bės at­sto­vy­bė tu­ri gau­ti iš­anks­ti­nį URM lei­di­mą. Vie­nin­te­lis pro­ce­dū­ros pa­leng­vi­ni­mas – lai­ki­ną ke­lio­nės do­ku­men­tą ga­li­ma už­si­sa­ky­ti in­ter­ne­tu, o kol žmo­gus vyks jo pa­siim­ti, šis jau bus pra­dė­tas ga­min­ti. Do­ku­men­tą pra­ra­dęs žmo­gus kon­su­la­te tu­ri bū­ti­nai ap­si­lan­ky­ti bent vie­ną kar­tą – pa­teik­ti pra­šy­mą ar­ba at­siim­ti jau pa­ga­min­tą do­ku­men­tą. Taip da­ro­ma to­dėl, kad ES ne­ga­lio­ja bend­ra pi­lie­čių duo­me­nų ba­zė, ku­ria ga­lė­tų nau­do­tis, pa­vyz­džiui, po­li­ci­jos par­ei­gū­nai.

„As­mens grį­ži­mo do­ku­men­tų iš­da­vi­mo pro­ce­se svar­biau­sia – nu­sta­ty­ti as­mens ta­pa­ty­bę, kad bū­tų už­ti­krin­ta, jog do­ku­men­tas iš­duo­da­mas bū­tent tam as­me­niui. Taip pat svar­bu ne­su­da­ry­ti ga­li­mų prie­lai­dų ta­pa­ty­bei pa­si­sa­vin­ti ar do­ku­men­tui su­klas­to­ti”, – ra­šo­ma URM LŽ at­siųs­ta­me pa­aiš­ki­ni­me. Ja­me taip pat pa­brė­žia­ma, kad pa­są ar as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lę už­sie­nio vals­ty­bė­je pra­ra­dęs Lie­tu­vos pi­lie­tis tu­rė­tų ne­dels­da­mas kreip­tis į ar­ti­miau­sią po­li­ci­jos įstai­gą ir pra­neš­ti apie pra­ras­tą as­mens do­ku­men­tą bei gau­ti tai pa­tvir­ti­nan­čią pa­žy­mą. Tuo­met Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nės at­sto­vy­bės ir kon­su­li­nės įstai­gos as­mens pra­šy­mu ga­li iš­duo­ti As­mens grį­ži­mo pa­žy­mė­ji­mą – ke­lio­nės do­ku­men­tą, liu­di­jan­tį as­mens ta­pa­ty­bę.

Jei už­sie­nio vals­ty­bė­je esan­tis Lie­tu­vos pi­lie­tis, ku­ris stai­ga su­nkiai su­ser­ga, su­si­ža­lo­ja, jo at­žvil­giu pa­da­ro­mas nu­si­kal­ti­mas ar ki­tas tei­sės pa­žei­di­mas, ne­tu­ri ma­te­ria­li­nių lė­šų bū­ti­na­jai me­di­ci­nos pa­gtve­ju nu­ken­tė­ju­sia­jam ar­ti­mų­jų per­duo­ti pi­ni­gai dip­lo­ma­ti­nė­je at­sto­vy­bė­je ar kon­su­li­nė­je įstai­go­je bus iš­mo­kė­ti gry­nai­siais.

Iš­im­ti­niais at­ve­jais, jei nu­ken­tė­jė­lis ne­tu­ri ar­ti­mų­jų ar­ba per tam ti­krą lai­ką su jais su­si­siek­ti ne­pa­vyks­ta, ar­ba jie ne­tu­ri ga­li­my­bių ar at­si­sa­ko pa­dė­ti nu­ken­tė­ju­sia­jam, jam ga­li bū­ti su­teik­ta pa­gal­ba iš URM biu­dže­to – šią pa­gal­bą as­muo įsi­pa­rei­go­ja grą­žin­ti per tris mė­ne­sius nuo ma­te­ria­li­nės pa­gal­bos su­tei­ki­mo die­nos.

Pri­vi­le­gi­jų neteikia

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos val­dy­bos Mig­ra­ci­jos pos­ky­rio vir­ši­nin­kė Dai­va Ve­ži­kaus­kie­nė LŽ pa­ti­ki­no, kad ES vals­ty­bės na­rės nė­ra lin­ku­sios per­duo­ti vie­nos ki­tų tar­ny­boms tei­sę iš­duo­ti lai­ki­nus ke­lia­vi­mo do­ku­men­tus sa­vo pi­lie­čiams. Taip sten­gia­ma­si iš­veng­ti do­ku­men­tų klas­to­ji­mo ir ne­le­ga­laus mig­ran­tų antp­lū­džio.

„To­kie at­ve­jai, kai tu­ris­tai lie­ka be te­le­fo­no, as­mens do­ku­men­tų ir pi­ni­gų, ti­krai su­dė­tin­gi. Tuo­met žmo­gui be­lie­ka ieš­ko­ti vie­tos, ga­lin­čios su­teik­ti ga­li­my­bę ne­mo­ka­mai pa­si­nau­do­ti in­ter­ne­tu”, – sa­kė D.Ve­ži­kaus­kie­nė. Par­ei­gū­nė tvir­ti­no nie­ko ne­gir­dė­ju­si apie tai, kad tu­ris­tui to­je ša­ly­je, ku­rio­je jis nu­ken­tė­jo, vie­šuo­ju trans­por­tu bū­tų leis­ta ke­liau­ti ne­mo­ka­mai. „Ve­žė­jai yra pri­va­tūs, jų ne­pri­ver­si pa­dė­ti ke­liau­to­jui. Vis dėl­to su­nku pa­sa­ky­ti, ko­kias kon­kre­čias tai­syk­les yra nu­ma­čiu­si kiek­vie­na vals­ty­bė”, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Vals­ty­bi­nio tu­riz­mo de­par­ta­men­to prie Ūkio mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė spau­dai Ger­da But­ku­vie­nė tvir­ti­no, kad jai ne­ži­no­ma, kiek mū­sų ša­lies pi­lie­čių už­sie­ny­je pra­ran­da as­mens do­ku­men­tus ir kiek tu­ris­tų, at­vy­ku­sių į Lie­tu­vą, jų ne­ten­ka. O už­sie­nio tu­ris­tai, su­si­dū­rę su to­kia prob­le­ma per vieš­na­gę Lie­tu­vo­je, pa­sak jos, tu­ri kreip­tis į sa­vo ša­lies am­ba­sa­dą. Jei­gu jie ke­lio­nę or­ga­ni­za­vo ne in­di­vi­dua­liai ir per ją pra­ra­do ke­lio­nės do­ku­men­tus, dėl ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų tu­ri su­si­siek­ti su juos ap­tar­na­vu­sia ke­lio­nių agen­tū­ra ar ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riu­mi.

„Vals­ty­bi­nis tu­riz­mo de­par­ta­men­tas nė­ra in­for­ma­ci­jos apie do­ku­men­tus pra­ra­du­sius tu­ris­tus ga­vė­jas ir ne­dis­po­nuo­ja jo­kiais duo­me­ni­mis apie į to­kią si­tua­ci­ją pa­te­ku­sius tu­ris­tus”, – sa­kė G.But­ku­vie­nė. Val­di­nin­kė ne­ga­lė­jo pa­teik­ti ir jo­kios in­for­ma­ci­jos apie tai, ko­kią pa­gal­bą Lie­tu­va ga­li su­teik­ti nu­ken­tė­ju­siam tu­ris­tui.

UAB „Kau­tra” Eis­mo tar­ny­bos va­do­vas Al­vy­das Pe­rio­kas tei­gė, kad įmo­nės vai­ruo­to­jams nė­ra te­kę ne­mo­ka­mai vež­ti nu­ken­tė­ju­sių tu­ris­tų. „Nie­ka­da ne­sa­me su­lau­kę to­kio pra­šy­mo, nors ti­krai gir­dė­jo­me apie at­ve­jus, kai as­me­nys, ne­nu­si­pir­kę bi­lie­to ir ne­tu­rin­tys as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­to, mė­gi­na vyk­ti į ki­tą ša­lį. Ir jiems tai pa­si­se­ka”, – sa­kė A.Pe­rio­kas.

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...