captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministras prašo gamintojų mažinti vaistų kainas, šių atstovai pasigenda pokyčių

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paprašė vaistų gamintojų sumažinti kainas Lietuvai. Gamintojų atstovai sako, kad toks prašymas gali neduoti efekto, jei nebus iš esmės peržiūrėta vaistų kainodaros sistema.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

A. Veryga kreipėsi į Inovatyvios farmacijos pramonės asociaciją, „American Chamber of Commerce“ komitetą farmacijos klausimams svarstyti (LAWG) ir Vaistų gamintojų asociaciją, kviesdamas šioms organizacijoms priklausančias farmacijos kompanijas sumažinti gamintojo deklaruotas kainas Lietuvai taip, kad jos neviršytų 95 proc. referencinių šalių to paties bendrinio pavadinimo vaistų kainų vidurkio, pranešė ministerija.

2017 metų kompensuojamųjų vaistų kainyno projektą rengianti ministerija sako, kad apie 90 proc. vaistų deklaruota kaina Lietuvai viršija minėtą rodiklį.

„Kainyno projektas rodo, kad Lietuvai nežinia kodėl deklaruotos vaistų kainos yra gerokai didesnės nei kitose referencinėse šalyse. Tad pacientai vėl būtų priversti mokėti už vaistus dideles priemokas. To tikrai neturėtų būti, nes mūsų šalyje tikrai dar nėra išnaudotos visos vaistų kainų mažinimo galimybės. Labai svarbu visiems kartu siekti vieno bendro tikslo – užtikrinti Lietuvos pacientams būtinų vaistų prieinamumą ir kuo žemesnes jų kainas“, – teigia A. Veryga.

Gamintojai atsargiai vertina, ar prašymas – veiksminga priemonė

LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius Leonas Kalėtinas BNS sakė, kad norėdama mažinti vaistų kainas ministerija turi imtis ir kitų veiksmų.

„Galvoju, kad kvietimas industrijai nieko nepakeis. Reikia pakeisti reguliavimą. Pavyzdžiui, inovatyviems vaistams yra reikalavimas, kad būtų jų kaina Lietuvai minus 30 proc. nuo visų Europos šalių vidurkio, tik su tokia sąlyga valstybė juos kompensuoja. Generiniams vaistams tokio reikalavimo nėra – tik vieną kartą įrašant į kainyną yra reikalavimas duoti kainą, kuri neviršytų 95 proc. nuo referentinių šalių kainų vidurkio, tai tik minus 5 proc. ir tik referuojant į brangiausių vaistų šalis. Paskui jau jiems nebėra jokių reikalavimų“, – aiškino R. Pumputienė.

Jos teigimu, Lietuvoje įrašant generinius vaistus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą jų kaina nustatoma pagal šalis, kur vaistai brangūs.

„Referentinės šalys yra vienos iš brangiausių: pas mus referuojama į Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Slovakiją, jos visos turi vienas aukščiausių generikų kainas. Kodėl nereferuoja į kokią Švediją ar Daniją?“ – svarstė R. Pumputienė.

Ji sakė, kad yra ir daugiau taisytinų dalykų.

„Kaltas ne tik referavimas. Labai didelę įtaką kainos nekritimui daro didmenininkai ir mažmenininkai, yra vadinamoji vertikali integracija, didmenininkai yra susiję su mažmenininkais – vaistinės priklauso didmenininkams, ir jie turi visai kitą derybinę galią pirkti vaistus aukštesnėmis kainomis, kad galėtų nuo aukštesnės kainos užsidėti antkainį. Arba pacientams siūlomi ne pigiausi vaistai, o tie, kuriuos vaistinei apsimoka parduoti“, – aiškino R. Pumputienė.

Ji pabrėžė, kad inovatyvių vaistų kainos jau dabar Lietuvoje yra vienos mažiausių Europoje, tad daugiausia dėmesio turėtų būti kreipiama į generinius vaistus – tuos, kurie gaminami pasibaigus inovatyvaus vaisto patento laikui.

„Bendrai toks kreipimasis nebus veiksmingas, kol nebus daromi ryžtingesni veiksmai reguliuojant (kainas). Nes pas mus kainos yra reguliuojamos, tai kvietimas jas mažinti nebus efektyvus, kol reguliavimas nebus logiškas ir pats nevers mažinti kainą“, – sakė advokatė.

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius L.Kalėtinas, be kita ko, ragina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nekompensuojamiems vaistams. Jis aiškino, kad Lietuvoje nekompensuojami vaistai niekaip nebus pigesni nei Lenkijoje, nes ten jiems taikomas 8 proc. PVM, tuo metu Lietuvoje – 21 proc. PVM.

„Kreipimasis yra tik ministro darbas ir intencija, bet mes manome, kad kainodaros sistema yra atgyvenusi ir kad su ja negalima patenkinti tų lūkesčių, kuriuos turi Sveikatos apsaugos ministerija. Tikėtis, kad kompanijos sumažins kainas, gal ir galima, nežinau konkrečių kompanijų pozicijų, bet mūsų organizacijos nuomone, ir mes ne pirmam ministrui tai siūlome, kad būtina iš esmės peržiūrėti kainodaros principus “, – kalbėjo jis.

Anot jo, siekiant piginti kompensuojamus vaistus būtina peržiūrėti ir referencines šalis, ir vaistų bazinės kainos skaičiavimo metodiką.

„Pagal dabartinę metodiką valstybė norėjo taupyti savo išlaidas ir išėjo tokia situacija, kad išlaidų dalis, kuria susimažina valstybė savo išlaidas, atsiranda priemokų dalyje, tokia yra tvarka, kai valstybė dalijasi išlaidomis su pacientu ir procesai iki galo nesubalansuoti“, – sakė L. Kalėtinas.

Ministerija žada didmeninę įmonę vaistų pirkimams, naujas patekimo į kainyną taisykles

Reaguodamas gamintojų atstovų abejones, ministras pareiškė, kad vaistų kainų mažinimui numatyta aibė priemonių, orientuotų į visus rinkos dalyvius.

„Jei apie jas nėra viešai kalbama, tai dar nereiškia, kad nieko neplanuojama. Štai keletas pavyzdžių, ko planuojame imtis siekdami sumažinti vaistų kainas Lietuvoje: griežtinami reikalavimai vaistų įrašymui į kompensuojamų vaistų kainyną, keičiamos vaistų kainos nustatymo taisyklės, (...) kompensuojamųjų vaistų kainos bus perskaičiuojamos ne vieną, o keturis kartus per metus, bus siekiama, kad tos pačios vertės vaistai kainuotų tiek pat, bus vykdomos tarpvalstybinės derybos ir vaistų pirkimai su kitomis šalimis, kurios ilgainiui duos realių rezultatų ir žmonės pajus mažėjančias vaistų kainas“, – ministerijos pranešime sako A. Veryga.

Ministro teigimu, jo kreipimasis į farmacijos kompanijas su raginimu mažinti vaistų kainas Lietuvai yra tik viena iš daugelio kompleksinių priemonių. Jis žada, kad tuo atveju, jei farmacijos kompanijos į jį neatsižvelgs, bus imtasi kitų priemonių.

„Pavyzdžiui, tiems vaistams, kurių kainų nesumažins, nebus leista patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, kuris nuo šiol bus peržiūrimas 4 kartus per metus. Taip bus užkertamas kelias pernelyg brangių vaistų patekimui į rinką“, – tvirtina A. Veryga.

Be to, anot viceministrės Kristinos Garuolienės, valstybė planuoja steigti didmeninę įmonę bendriems vaistų pirkimams ir taip užtikrinti valstybinį kai kurių vaistų pirkimą – tikimasi, kad ilgainiui tai sumažins vaistų kainas. Viceministrė BNS teigė, kad tokia didmeninė įmonė, kuri rūpintųsi brangių vaistų tiekimu ligoninėms, galėtų būti įsteigta kitąmet.

„Ir vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane yra numatyta įdiegti alternatyvius šaltinius vaistų tiekimui“, – pabrėžė ji.

Ministerija tarp priemonių vaistų kainų mažinimui mini ir slaptų pirkėjų siuntimą į vaistines, kad pacientams visada būtų pasiūlyti pigiausi tas pačias gydomąsias savybes turintys vaistai.

„Jau įgyvendinta nemažai Konkurencijos tarybos rekomendacijų, kurios leis mažinti vaistų kainas. Pavyzdžiui, nuo šiol farmacijos kompanijos nebegalės sužinoti, t. y. viešai matyti specialiuose duomenų bazėse, apie tai, kokias vaistų kainas siūlo jų konkurentai valstybei. Tai leis užkirsti kelią karteliniams susitarimams ir padės mažinti vaistų kainas. Taip pat įgyvendinamos ir kitos šios institucijos rekomendacijos“, – pranešime sakė K. Garuolienė.

Prezidentė iš ministro tikisi pokyčių

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad iki šiol vaistų kompensavimo problemos būdavo piktybiškai nesprendžiamos ir šį klausimą nurodė kaip pasitikėjimo testą sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai.

Sausį po prezidentūroje surengto pasitarimo dėl vaistų kainų Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė sakė, kad Lietuva nepasinaudoja konkurencijos nauda mažinti vaistų kainas.

Valstybė vaistams kompensuoti per metus skiria beveik ketvirtį milijardo eurų, patys gyventojai primoka dar dešimtis milijonų eurų.

Valstybės kontrolės atstovė Rūta Obcarskienė tuomet sakė, kad pacientų priemokos kompensuojamiems vaistams didėja.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...