captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po „Vilniaus energijos“ išėjimo šilumos kaina gali pateikti siurprizų

Kovo 30 dieną penkiolika metų sostinės šilumos ūkį valdžiusi „Vilniaus energija“ vilniečiams tars „sudie“. Neeilinis įvykis gali turėti poveikį šilumos kainai, o labiausiai dėl jo nerimauja įmonės darbuotojai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kol kas dar neaišku, kokiu tarifu gyventojai už šilumą atsiskaitys paskutiniais šio šildymo sezono mėnesiais. Kaip DELFI informavo miesto šilumos ūkio valdymą susigrąžinsiančių „Vilniaus šilumos tinklų“ (VŠT) komunikacijos vadovė Edita Sirutienė, iki šiol vyksta parengto bazinės šilumos kainos projekto analizė.

„Skaičiavimai yra aptariami ir derinami su Kainų komisija, teikiami patikslinimai, papildoma informacija ir argumentai pagal ekspertinius vertinimus, istorinius duomenis ir prognozes bei laikantis pagrindinio principo – bazinė šilumos kaina turi būti mažiausia ekonomiškai pagrįsta kaina“, – sakė ji.

2017 metų kovą vilniečiai mokėjo 4,67 cento už kilovatvalandę. Tačiau jau balandį ši kaina gali padidėti.

„Kainų komisija naują bazinę šilumos kainą turėtų patvirtinti iki kovo 30 dienos, tada bus paskelbtas ir naujų kainų įsigaliojimo laikas. Taip pat jau bus žinoma ir pagal kokią kainą ir kada reikės klientams atsiskaityti už kovo 30 ir 31 dienas“, – sakė E. Sirutienė.

Ji pridūrė, kad gali būti ir taip, jog balandį bus taikoma dabar galiojanti bazinė šilumos kaina.

„Kainų komisija rekomenduoja nuo kovo 30 dienos iki balandžio 30 dienos nustatyti dabartinę „Vilniaus energijos“ kainą, atmetus jos sumažinimą dėl nepagrįstų sąnaudų. Nepagrįstas sąnaudas Kainų komisija nustatė atlikusi „Vilniaus energijos“ reguliuojamos veiklos auditą. Buvo skelbta, kad 2012 –2014 metais įmonė nepagrįstai gavo 24,3 mln. eurų viršpelnio, kuris turi būti grąžintas šilumos vartotojams“, – priminė VŠT komunikacijos vadovė.

Jei nebeliks PVM lengvatos

Kitą šildymo sezoną šiluma gyventojams gali pabrangti ir dėl to, kad valdantieji planuoja panaikinti jai taikomą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. PVM tarifas šildymui šiuo metu yra 9 proc., kai normalus – 21 proc.

E. Sirutienė komentavo, kad PVM lengvatos klausimas priklauso nuo valstybės sprendimų.

„Mes tik galėtume prognozuoti, kad lengvatos panaikinimas reikštų nemažą kainos padidėjimą, o tai gali apsunkinti tam tikrų vartotojų grupių atsiskaitymą už šilumą bei karštą vandenį. Dėl atsiskaitymo vėlavimų VŠT negautų laiku planuotų pajamų, jų surinkimas taptų sudėtingesnis“, – teigė ji.

Darbuotojai nerimauja

Planuojamos VŠT pajamos neramina Lietuvos šilumos ir elektros energetikos darbuotojų profesinė sąjungos vadovą Andrių Kasinavičių.

Jo skaičiavimu, VŠT iki 2017 metų pabaigos, atmetus pajamas už kurą, gaus 12,9 mln. eurų pajamų.

Iš jų apie 10,5 mln. eurų reikia būtinosioms išlaidoms, kurias sudaro elektros energija, vanduo, transportas, nuotolinis skaitiklių nuskaitymas, ryšio paslaugos, patalpų valymas, apsaugos paslaugos, eksploatacija, remontai ir t.t.

„Darbuotojų atlyginimams lieka vos 2,4 mln. eurų, kai tuo tarpu reikalinga suma yra 8,2 mln. eurų“, – DELFI sakė jis.

„Sodros“ duomenimis, apie 750 darbuotojų turinti „Vilniaus energija“ 2017 metų sausį mokėjo vidutinį 1168,81 euro atlyginimą iki mokesčių.

Tokias pat algas į VŠT perėję „Vilniaus energijos“ darbuotojai turėtų gauti ir po kovo 30 dienos.

„Eina visokiausios kalbos, kad lygtais planuoja nutraukti kolektyvinę sutartį. Dėl atlyginimų mums neaišku, nes jie neatskleidžia šaltinių, kaip jie mokės atlyginimus. Matome, kad jie paklius į duobę, užtat prašome atsakymų“, – apie situaciją kalbėjo A. Kasinavičius.

Jis teigė, kad daug žmonių jau išėjo iš „Vilniaus energijos“, o dar keli šimtai neapsisprendžia, ar dirbti VŠT, ar pasiimti išeitines išmokas ir nebetęsti darbo.

Pereis apie 600 žmonių

VŠT kovo pradžioje pranešė, kad apie 600 „Vilniaus energijos“ darbuotojų jau pasirašė darbo sutarčių pakeitimus ir pareigines instrukcijas ir pereis į VŠT.

„Yra žmonės, kurie lieka dirbti „Vilniaus energijoje“, yra tie, kurie išeina iš viso iš darbo, yra žmonės, kurie pereina į VŠT“, – paklaustas, ką veiks likę 150 „Vilniaus energijos“ darbuotojų, sakė įmonės atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.

Į VŠT turėtų pereiti apie 90 proc. visų „Vilniaus energijos“ darbuotojų, kurie dirba šilumos gamybos, tinklų eksploatavimo bei klientų aptarnavimo padaliniuose.

„Pagal darbuotojų, kurie jau pareiškė savo apsisprendimą tęsti savo darbą mūsų įmonėje, skaičių galime teigti, jog problemų dėl personalo ir veiklos vykdymo nebus. Didžioji dalis iš „Vilniaus energijos“ pereinančių darbuotojų yra iš šilumos ūkio padalinių, kurie užtikrina šilumos gamybą ir tiekimą“, – sakė VŠT direktorius Mantas Burokas.

Jis teigė, kad VŠT neketina imtis skubių įmonės struktūros pertvarkymų, kurie lemtų darbuotojų skaičiaus sumažinimą.

„Pirmiausia turime įvertinti esamos struktūros našumą, padalinių veiklos rezultatus, o po to spręsti, kaip padidinti bendrą darbo efektyvumą“, – sakė M. Burokas.

Jis pridūrė, kad žino apie ilgalaikius „Vilniaus energijos“ įsipareigojimus darbuotojams pagal kolektyvinę sutartį ir sieks toliau ją vykdyti pagal finansines galimybes.

„Tai priklausys ir nuo sprendimų dėl įmonės veiklos sąnaudų. Šiuos sprendimus Kainų komisija turėtų paskelbti kartu su naujomis šilumos kainomis iki šių metų kovo 30 dienos“, – pastebėjo VŠT vadovas.

Reikės skolintis

Iš tokių komentarų gali susidaryti įspūdis, kad jei Kainų komisija padidintų šilumos kainą vilniečiams, tada VŠT nesusidurtų su problemomis atsiskaitydama su darbuotojais. Kitu atveju tektų skolintis.

Tačiau VŠT stebėtojų tarybos narys Valdas Benkunskas sakė, kad viskas nėra taip paprasta.

„Pagrindinis klausimas yra tai, kad VŠT veiklą pradeda jau pasibaigiant šilumos sezonui. Tada prasideda vasara, kai iš esmės tiekiamas tik karštas vanduo, kurį paprastai pagamina nepriklausomi šilumos gamintojai.

Bet atlyginimus darbuotojams vis tiek reikia mokėti, einamuosius remontus reikia daryti. Bet kokiu atveju VŠT jau dabar tariasi su kredito institucijomis ir paskolos tikrai bus gautos“, – DELFI aiškino jis.

Vilniaus miesto vicemeras tvirtino, kad kažkokių grėsmių, jog darbuotojai negaus atlyginimų tikrai nėra.

„Įmonei nuo nulio pradedant veiklą, reikia turėti susikaupus apyvartinių lėšų. Kur bėda – iki šiol buvusi VŠT vadovybė per visą 13,5 metų istoriją jokio rezervo nekaupė. Nekaupė ir Vilniaus miesto savivaldybė, nors gaudavo nuomos mokestį iš „Vilniaus energijos“.

Iš esmės VŠT dabar turėtų turėti apie 30 mln. eurų rezervą, pradėti sklandžiai vykdyti veiklą iš nuosavų lėšų. Bet pinigai anksčiau buvo skiriami pravalgymui, paramoms, visokioms „Air Lituanicoms“. Iš esmės mes įmonę paveldėjome su nuliu sąskaitoje“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Jis sakė, kad šiuo metu derybos dėl paskolos VŠT vyksta su penkiais bankais.

„Klausimas – tik dėl palūkanų normos, – DELFI sakė V. Benkunskas. – Bankai mato, kad savivaldybė pati stojasi ant kojų ir tampa pajėgi laiduoti, jei būtų reikalinga. Kita vertus, šilumos ūkio veikla Vilniuje kol kas išlieka monopoline, paslauga reikalinga, gyventojai negali jos atsisakyti. Tie pinigų srautai be abejo bus, aišku užtruks, kol iš minimalios pelno maržos, kurią leidžia įstatymas, šilumos gamintojai grąžins skolas.“

Dar vienas klausimas

DELFI anksčiau rašė, kad „Vilniaus energija“ ir VŠT nebuvo radusi kompromiso dėl to, kas ir kaip įvertins perimamą turtą.

E. Sirutienė informavo, kad Stokholmo arbitražas paskyrė nepriklausomą ekspertą – Vokietijos kompaniją „GOPA International Energy Consultants“. „GOPA“ ekspertų komandą sudaro įvairių sričių specialistai (elektros, šilumos tinklų ir kiti).

„Vilniaus energijos“ nuomojamo sostinės šilumos ūkio įrenginių būklės vertinimą „GOPA“ pradėjo nuo vasario 25 dienos ir planuoja baigti iki kovo pabaigos, galutinė ataskaita bus parengta per balandžio mėnesį

„Vilniaus energijos“ nuomojamo šilumos ūkio įrenginių sąrašą sudaro apie 33 tūkst. turtinių vienetų, iš jų apie 50 proc. yra šilumos ūkio įrenginiai, kitą dalį sudaro skaitikliai ir gamybiniai objektai bei veiklai reikalingos priemonės“, – sakė ji.

Vilniaus mieste yra apie 648 tūkst. gyventojų ir 5750 pastatų. Centralizuotos šilumos tinklais „Vilniaus energija“ šilumos energiją tieki apie 80 proc. miesto pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. vilniečių. Apie 73 proc. pateikiamos šilumos gyventojai suvartoja gyvenamųjų namų šildymui. Likusi šilumos dalis skiriama įvairių įstaigų, organizacijų bei įmonių patalpų šildymui.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...