captcha

Jūsų klausimas priimtas

Smulkieji verslininkai skundžiasi brangiais bankų paslaugų krepšeliais

Bankai, įvedę bazinių paslaugų krepšelį gyventojams, perskaičiavo ir įmonių sąskaitų išlaikymo tarifus. Smulkieji verslininkai sako, kad taip siekiama atsigriebti už galbūt patiriamus nuostolius dėl krepšelio fiziniams asmenims. Bankų atstovai aiškina, kad šie du pakeitimai nesusiję.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Maždaug prieš metus įmonėms sąskaitos išlaikymas bankuose kas mėnesį atsiėjo keliasdešimt centų. Dabar ši paslauga kainuoja vidutiniškai tris eurus. Tiesa, įvedus naujus tarifus, pinigai į sąskaitą įskaitomi nemokamai, tačiau, pasak smulkiųjų verslininkų, yra įmonių, kurios per mėnesį gauna ar padaro vieną, du pavedimus, todėl, kaip beskaičiuotum, jiems suma išauga bene dvigubai.

„Bankai, suprasdami, kad dalį paslaugų privatiems klientams – fiziniams asmenims – turės teikti žemiau savikainos, vis tiek nori išlaikyti tokį pelną, koks jis buvo. Na, potencialiai Lietuvoje esantys bankai nori uždirbti 200 mln. eurų, vadinasi, norėdami atsigriebti tą dalį, kurią praranda aptarnaudami fizinius asmenis, jie pakėlė įkainius juridiniams asmenims“, – aiškino asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Bankai sako, kad sprendimas keisti kainodarą įmonėms niekaip nesusijęs su privalomąja tvarka įvestais paslaugų krepšeliais iki pusantro euro gyventojams. Kainodara juridiniams asmenims esą parengta atsižvelgiant į vidutinį verslininką.

„Reikia žiūrėti, kiek banko klientai sumokės bankui absoliučiomis sumomis ir, mūsų skaičiavimais, didesnė dalis klientų sumokės mažiau, nes neliko atskiro lėšų įskaitymo mokesčio, o mažoms įmonėms, kurioms tikrai yra jautru bet kokie didesni mokesčiai, mes siūlom specialią kainą – 1 euro. Klientų, mokančių tokią kainą, turim 18 tūkstančių“, – sakė SEB banko produktų plėtros skyriaus vadovas Gintautas Girdžadas.

Tuo metu „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas aiškino, kad žiūrint viso banko verslo klientų kontekste, vidutiniškai vienas verslo klientas gaudavo į savo sąskaitą 13 pavedimų, kurių vidutinė kaina buvo 35 centai: „Tai reiškia, kad vidutiniškai vienas klientas už tokią paslaugą turėdavo sumokėti 4,5 euro, neskaitant sąskaitos administravimo mokesčio, kuris kainavo 58 centus. Tai, jei mes lyginsime banko kontekste, tai bendrai klientų mokama suma sumažėjo.“

Rinkos prižiūrėtojas sako – nurodyti bankams, kad šie privalomai siūlytų paslaugų krepšelį verslui, analogišką gyventojų krepšeliui, neplanuojama.

„Visas reguliavimas yra sustatytas taip, kad būtų palanku pasireikšti konkurencijai, manau, kad įmonės turėtų pasižiūrėti, kur joms palankiau turėti sąskaitas, galbūt pasirinkti kitą paslaugų teikėją, nebūtinai bankinį, nes turim alternatyvų, vis daugiau atsiranda elektroninių pinigų įstaigų, kurių paslaugos savo esme praktiškai nesiskiria nuo bankų“, – kalbėjo Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.

Verslininkų teigimu, juridiniam asmeniui pakeisti banką kur kas sunkiau nei fiziniam, o dar apie tai reikia informuoti ir partnerius, todėl tarifų pokyčiai ne į naudą ne tik finansiškai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...