captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aktualu tūkstančiams: atsiskaitymo knygelių bankuose nebeliks

Tūkstančiai gyventojų už komunalines paslaugas, vandenį, elektrą, šildymą sumoka internetu užpildę atsiskaitymo knygeles. Taip vienu mokėjimu atsiskaitoma su visais paslaugų tiekėjais. Nuo kito mėnesio šios paslaugos neliks.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Taigi, gyventojams teks sugaišti daug daugiau laiko atliekant kelis pavienius mokėjimus, o ne vieną bendrą arba ieškoti kitų atsiskaitymo alternatyvų.

Namų bendrijų ir verslo atstovai sako, kad ši naujovė sukels chaosą. Komerciniai bankai teisinasi, kad populiarių paslaugų neteiks dėl bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reikalavimų.

Už jų laikymąsi atsakingas Lietuvos bankas. Prieš dvejus metus jis teigė, kad SEPA „vartotojams suteiks naujų galimybių ir pereinant prie šio projekto nereikės papildomo pasirengimo“.

Kai kurie bankai kovo pradžioje klientams pranešė, kad kovo pabaigoje nustos teikti elektroninių mokėjimų per atsiskaitymo knygeles paslaugą. Vilnietis Tomas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), sužinojęs apie naujovę neslėpė susierzinimo:

„Kiek pamenu, paskutinius 10 metų už visus „patarnavimus“ mokėjau internetu užpildęs atsiskaitymo knygelę. Anksčiau pakako kodų kortelės. Prisijungi prie internetinio banko ir vienu pavedimu greitai už viską sumoki.

Tada pareikalavo ne tik prisijungimui, bet ir kiekvienam mokėjimui suvesti kodą, kuris ateina į telefoną. Na, gerai. Kai vieną kartą reikia papildomos apsaugos, suprantama. Bet kas dabar per nesąmonė?

Specialiai nuėmiau laiką. Padaryti vieną mokėjimą jau prisijungus prie el. bankininkystės užtrunka ilgiau nei 1,5 minutės. O jei mokėjimų bus 5 ar daugiau? Kas nors skaičiavo, kiek per 12 mėnesių papildomai laiko sugaišime visi kartu?“

Jei kas mėnesį papildomai tektų sugaišti 7–8 minutes, tai per metus susidarytų daugiau kaip pusantros valandos. Tarkime, pilnametystės sulaukęs žmogus gyvena dar 50 metų. Per juos mažiausiai dvi paras tektų praleisti papildomiems mokėjimams.

Ketvirtadienį „Nordea“ bankas klientams išsiuntė tokį pranešimą: „Informuojame, kad nuo 2017 m. kovo 31 d. klientams nebebus galimybės atlikti mokėjimų pagal Vilniaus regiono atsiskaitymo knygelę, AB „Lesto“ ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atsiskaitymo knygeles, nes jos neatitinka mokėjimo paslaugoms taikomų SEPA reglamento reikalavimų“.

Kiek anksčiau panašią informaciją paskelbė ir SEB bankas: „Nuo 2017 m. kovo 30 d. nebebus teikiama mokėjimo pagal Vilniaus atsiskaitymo knygelę paslauga, nes ji neatitinka SEPA reglamento reikalavimų.

Kad nekiltų nesklandumų atsiskaitant už suteiktas paslaugas, iš anksto pasidomėkite, kokiais būdais įmokas priima Jūsų komunalinių paslaugų teikėjas ir apsispręskite, kaip jam mokėsite nuo 2017 m. kovo 30 d.“

SEB bankas informavo turintis apie 50 tūkst. klientų, kurie už paslaugas moka internetu pildydami atsiskaitymo knygeles.

Yra blogai ir neaišku, kaip bus toliau

Asociacijos „Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai“ prezidentas Juozas Antanaitis sakė, kad naujovė dėl atsiskaitymo knygelių paveiks daugelį daugiabučių namų bendrijų ir jų gyventojų:

„Žinia yra netikėta. Liko pasirengti perėjimui prie kito atsiskaitymo būdo nėra. Aiškinimų žmonėms, kaip elgtis toliau, nėra, ką daryti su knygelėmis – nėra <...>. „Žodžiu, yra blogai. Nelabai aišku, kaip bus toliau. Taip traktuojama, kad visi turės pasirašyti sutartis su bankais. Bet žmogus laisvas sumokėti bet kuriam banke, bet kuriame terminale, „Maxima“ parduotuvėje ir t.t.

Turime įpareigoti kiekvieno buto savininką, kokioje vietoje mokėti, į konkrečią sąskaitą. Bet taip pažeidžiame jo laisvą apsisprendimą – noriu moku grynais, noriu per dar kažką“.

Asociacijos vadovas guodėsi, kad bendrijoms bus sudėtinga gauti duomenis apie mokėjimus už paslaugas. Ypač sunku esą bus mažesnėms bendrijoms, kurios neturi reikalingos programinės įrangos ir pakankamai darbuotojų.

Už elektrą ir dujas galima atsiskaityti adresu manogile.lt. Jį valdančios bendrovės „Verslo aptarnavimo centras“ komunikacijos vadovė Jurga Buividienė negalėjo pakomentuoti, kiek klientų paveiks šie pokyčiai.

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis informavo, kad šiuo metu pildydami atsiskaitymo knygeles internetu už vandenį atsiskaito maždaug dešimtadalis klientų.

„Prognozuojame, kad daugelis ir toliau mokės naudodamiesi elektronine bankininkyste, tiesiog kiekvienam paslaugų teikėjui reikės daryti atskirą mokėjimo operaciją. Siekiame sudaryti klientams visas šiuo metu rinkoje esančias galimybes mokėti už paslaugas ir klientams leisti pasirinkti jiems tinkamiausią ir patogiausią būdą“, – komentavo jis.

Reikalauja laiko ir painu

„Informacinio verslo paslaugų įmonė“ Vilniuje administruoja duomenis apie mokesčius už energetines, komunalines paslaugas, sumokėtus naudojant vieningą atsiskaitymo knygelę. Bendrovės direktorius Algirdas Ramanauskas nuogąstavo, kad ateityje gali kilti klausimų ir dėl popierinės atsiskaitymų knygelės:

„Vilniuje trukdo tokie šilumos tinklai, neaišku, ar leis savo klientams atsiskaitymams. Popierinė knygelė gal liks, tik neaišku, kokia apimtimi – elektra šaltas vanduo ir komunalinės paslaugos, bet nežinia dėl šilumos. Nauji tinklai blaškosi, nenusprendžia. Vieną kartą vienaip, kitą kartą kitaip. Jei neleis, bus knygelės irimas.“

Direktoriaus teigimu, dėl būsimos naujovės žmonės yra pasimetę. Daug neaiškumų kyla šimtams didesnių ir mažesnių namų bendrijų.

„Jie nežino, kaip jiems reiks informaciją gauti. Bankai informacijos nepateiks. Mes surinkdavome informaciją iš visų įstaigų ir pateikdavome vienu formatu, viena byla. O dabar bus tik banko išrašai, jiems patiems reikės išsirinkti, būna ne tuo formatu paduoda. Tokių nepatogumų labai daug sudaro bendrijoms“, – komentavo vadovas.

Jo teigimu, daugiausia nepatogumų patirs gyventojai:

„Jei mokėjo vienoje knygelėje, vienas ruošinys buvo paruoštas. Jei į ruošinį parašai, labai greitai viskas vyksta. O dabar bus atskira įmoka – sumokėjai už elektrą, tada darai kitą mokėjimą už vandenį, kitą – už šildymą ir taip, kol visus surašai. Daug laiko užtruks ir painoka sistema. Ir mes, kaip ir specialistai, žiūrime, kad kažkaip painiai“.

A. Ramanauskas sakė nežinantis, kokia galėtų būti išeitis iš šios situacijos.

„Dabar išeities nematau. Čia Lietuvos bankas užsispyrė padaryti šią vieningų atsiskaitymų sistemą. Ta SEPA matosi, kad tarpbankiniai pervedimai. Bet dėl įmokų aiškinome Lietuvos bankui, kad knygutė viską atitinka ir nereikia nieko daryti. Kiek patobulinus, buvo galima lengvai išeiti.

Vis dėlto jie pasitvirtino naują standartą, o dabar nežinau. Nėra pasakyta, kad reikalavimai būtų taikomi ir tokiems mokėjimams. Bet jie išmąstė, kad jiems kažkas kažkam, kad „nueitų“ tokiu pavidalu, kokiu sumokėjo.

Nėra gerai. Kils chaosas – ir niekas gyventojams nieko neskelbia. Nieko nerašė – tik abstrakčiai, tik pamini, bet kad išaiškintų, kaip bus daroma, kokia tvarka – nieko tokio, nežinau aš“, – kalbėjo vadovas įmonės, kurios daugiau kaip pusė akcijų priklauso Statistikos departamentui.

Anot jo, Vilniuje apie 60 proc. gyventojų už komunalines paslaugas atsiskaito pildydami popierines atsiskaitymo knygeles. El. mokėjimais ir kitais būdais atsiskaito likusieji.

Pakentėkit, vėliau nauda bus ryškesnė

Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius nemato problemos, kad mokėdami už komunalines paslaugas gyventojai sugaiš daugiau laiko:

„Dabar kai kurių bankų el. bankininkystėje vilniečių naudojama mokėjimo forma, vadinama „atsiskaitymo knygele“, daugiausia bus pakeista į įmokų formas, kurias daugelis gyventojų jau naudoja mokėti už paslaugas, nepatenkančias į „atsiskaitymo knygelę“, pavyzdžiui, už mobilųjį telefoną.

Gali būti, kad kai kurios nedidelės įmonės, nepriklausomai nuo to, ar iki šiol buvo įtrauktos į atsiskaitymo knygelę, ar ne, peržiūrėjusios savo surenkamas įmokas, nuspręs nebesinaudoti įmokų formomis. Tokių įmonių tikrai nebus daug. Jeigu mokėtojas elektroninės bankininkystės sistemoje neras tam tikros įmonės prie įmokų formų, jis galės atlikti įprastą mokėjimo pavedimą“.

SEPA reglamentas galioja nuo 2016 m. pražios. Kodėl ilgiau kaip metus už paslaugas buvo galima mokėti atsiskaitymo knygele, o nuo balandžio to daryti nebus leidžiama?

„Visi internetinėje bankininkystėje inicijuojami mokėjimai yra saugiai įvykdomi. Pokyčiai daromi ne dėl jų saugumo, o todėl, kad įsigalioja nauji ES teisės reikalavimai, ir keičiasi elektroniniu būdu inicijuotų mokėjimų, įskaitant ir per internetinę bankininkystę, vykdymas“, – aiškino viršininkas.

Pasak jo, nors bus mokėjimo pokyčių, „bet iš esmės nieko naujo, ir nebus sunku prie pasikeitusių mokėjimų prisitaikyti“. Viršininko įsitikinimu, bankai jau informavo savo klientus apie pokyčius, taip pat informuos ir toliau, pateiks rekomendacijas kaip paprasčiau sumokėti įmokas.

„Taip pat įmonės jau dabar dažniausiai kartu su sąskaita informuoja mokėtojus, kaip sąskaitas apmokėti. Jei kyla klausimų, patartume gyventojams kreiptis į jų banką arba įmonę, kuriai nori sumokėti. Balandžio mėn. reikės mokėtojų atidumo pildant naujas įmokų formas ar mokėjimo pavedimus, bet tai nėra sudėtinga, dėl mokėjimų pasikeitimų problemų neturėtų būti“, – aiškino T. Karpavičius.

Esą nenorintys patys pildyti įmokų formos, daugumą mokėjimų galės atlikti užsisakę e-sąskaitos paslaugą. O jeigu nustatys ir automatinį apmokėjimą, tai apskritai nereikės rūpintis mokėjimais. Viskas bus atlikta automatiškai.

Nors atlikdami mokėjimus gyventojai praleis kur kas daugiau laiko, viršininko manymu, finansiškai jie nepajus jokių pokyčių:

„Už fiksuotą kainą į pagrindinės mokėjimo paslaugos krepšelį įtrauktas pakankamas skaičius (10) papildomai neapmokestinamų mokėjimų, kad vartotojai galėtų sumokėti už komunalines ir kitas paslaugas. Taip pat ir bankų siūlomuose mokėjimo paslaugų krepšeliuose mokėjimų skaičius pakankamas sumokėti visoms įmokoms“.

Pasak T. Karpavičiaus, atsiskaitymas pagal atsiskaitymų knygelę vertė įmones turėti sutartis su visais bankais, ir atitinkamai mokėti jiems už paslaugas. Įgyvendinus ES reglamento reikalavimus įmonės turės galimybę naudotis tik vieno banko paslaugomis, kad surinktų įmokas už paslaugas. Taip padidės konkurencija mokėjimų rinkoje.

Viršininko teigimu, SEPA „atveria naujas galimybes elektroniniams mokėjimams visoje Europoje, ilgainiui šio didelio projekto nauda bus ryškesnė. Prisitaikyti ir pasirengti naujiems reikalavimams reikėjo laiko, kuris Lietuvai buvo trumpesnis nei kitoms euro zonos šalims, nes įsivedėme eurą reglamento įgyvendinimo metu. Atitinkamai daliai mokėjimų – per internetinę bankininkystę atliekamoms įmokoms už paslaugas – pritaikyti prireikė daugiau laiko“.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...