captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gintaras – vėl įperkamas

Nuslūgus gintaro bumui Kinijoje, gintaro žaliava pinga. Išsisprendė ir kelerius metus perdirbėjus kamavusi gintaro žaliavos problema. Apribojus gintaro eksportą, didžiausiame pasaulio telkinyje, Kaliningrado srityje, žaliavos deficitą sprendžia perpardavinėtojai – Lenkija ir Ukraina. Su pastarosios valstybės institucijų atstovais tikisi susitarti ir Lietuvos gintaro klasteris.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kinija penkerius metus niekaip nepasisotinusi gintaru, pasak lietuvių perdirbėjų, pagaliau patenkino Baltijos aukso poreikį, todėl per metus gintaro žaliava atpigo beveik 40-čia procentų.

„Išsprendę vieną klausimą, mes turėsime spręsti kitą klausimą, mes turėsime grįžti į Europą, Ameriką, kur buvome primiršę savo rinkas, nes kinai labai daug norėjo, labai daug mokėjo ir nežiūrėjo ką jie nori įsigyti, dėl to vieną problemą išsprendę mes turime kitą iššūkį“, – sakė juvelyrikos ir gintaro parodos „Amber Trip“ organizatorius Giedrius Guntorius.

Nebeliko ir žaliavos problemos. Paties didžiausio gintaro telkinio savininkė Rusija, prieš kelerius metus sustabdžiusi gintaro eksportą ir įvedusi reikalavimą pusę eksportuojamos žaliavos perdirbti Kaliningrado srityje, nesulaukė Baltijos regiono valstybių susidomėjimo, o per tarpininkus gintaras vis vien pasiekia perdirbėjus Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.

Pasak perdirbėjų, Kaliningrado gintaro kombinatas jau turi problemą, kur, be Kinijos, rasti gintaro pirkėjų. Kombinatas ėmėsi rengti elektroninius aukcionus, augina gavybą.

„Nuo šių metų pradžios pusantro karto padidinome gintaro žaliavos gavybą. Jei anksčiau vidutiniškai kasdavome apie 300 tonų, tai nuo šių metų Kaliningrado gintaro kombinatas išgauna 450 tonų gintaro“, – pasakojo Kaliningrado gintaro kombinato atstovė spaudai Anna Monachova.

Sostinėje vykstančioje gintaro ir juvelyrikos parodoje, galima pamatyti gintaro nuo skaidrios geltonos iki rusvos ar sodrios rudos spalvos – toks gintaras įprastas mūsų akiai. Tačiau jau kelerius metus, ypač jaunoji karta Vakaruose, susidomėjusi žalsvojo gintaro dirbiniais iš Karibų regiono. Savo pirkėjo sulaukia ir melsvasis Malaizijos gintaras.

„Senesnė karta vis dar lieka prie senesnio Baltijos tų paprastų detalių, jaunesni žmonės nori kažko įspūdingesnio, nori, kad jis šviestų, nori kad būtų facetas, kaip svarovskis blizgėtų, kad trauktų akį. Šratukai, kurie kainavo apie 60 eurų, tai dabar būtų apie 50. Tokia tendencija“, – kalbėjo „Amber by Mazukna“ pardavimų grupės vadovas Egidijus Marmakas.

Lietuvos gintaro klasteris kol kas nepuoselėja vilčių išgauti Juodkrantėje esantį gintarą, mat Lietuvos gintaro perdirbėjų poreikis per mėnesį – apie 20 t, o ten būtų leidžiama tiek išgauti per metus. Todėl kol žaliava atkeliauja iš Kaliningrado per tarpininkus, o netrukus žadama susitarti ir su Ukrainos valstybės institucijomis dėl gintaro tiekimo. Tvirtinama, kad pirkėjams pakanka deklaruoti, jog Baltijos gintaras „Pagamintas Lietuvoje“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...