captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kredito unijoms – apsisprendimo metai

Kredito unijoms šie metai – apsisprendimo laikas. Visos jos turi nutarti, kaip veiks ateityje – ar prisijungusios prie centrinių unijų, ar kaip specializuoti bankai. Lietuvos banko teigimu, reforma įves tvarką, didins tarpusavio konkurenciją ir neleis bankrotų, bet unijų atstovai prognozuoja, kad pertvarką išgyvens ne visos.
Gediminas Šimkus, Kiril Čachovskij (DELFI.lt) nuotr.
Gediminas Šimkus, Kiril Čachovskij (DELFI.lt) nuotr.

Kartu ar atskirai? Klausimas – ne tik kredito unijų himne. Vasarą Seimo priimti teisės aktai numato, kad visos šalies kredito unijos iki kitų metų turi apsispręsti dėl savo ateities – ar konsoliduojasi, jungdamosi į centrines kredito unijas, ar virsta specializuotais bankais.

Jau baigtas unijų turto kokybės įvertinimas, netrukus bus ir audituotos finansinės unijų ataskaitos. Tada esą ir paaiškės, koks iš tikrųjų viso sektoriaus būvis?

„Įsivaizduokim, buvo vanduo ir visi stovėjo įlipę į vandenį. Vanduo nuslūgo – atliktas turto kokybės vertinimas. Tas, kas be kelnaičių, labai puikiai ir pasimato“, – sakė Lietuvos Banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Unijų atstovų teigimu, logiška, kad silpnesnės šliesis prie dominuojančių, pelningų unijų, kurios galėtų tapti centrinėmis. Kad jungsis unijos–bendramintės, kurių ir verslo planai, ir idėjos panašios, ir jos jau kartu kovotų dėl vietos rinkoje.

Centrinių unijų, pagal įstatymą, gali būti kiek nori. Dabar yra viena. O unijos, ketinančios veikti savarankiškai, taps bankais. Indėlius priims ir paskolas duos, kaip ligšiol, bet keisis jų valdymas – garsesnį balsą turės tas, kuris įneš daugiau kapitalo. Dabar visų balso teisė vienoda. Būtent dėl kapitalo didinimo specializuotų bankų, manoma, bus vos keli.

Lietuvos banko teigimu, reforma suteiks realių galių centrinei unijai, sustiprins savireguliaciją – unijos žinos, kaip gyvena kitos tos pačios centrinės unijos narės. Veiks mokumo užtikrinimo sistema.

Pavyzdžiui, viena unija dėl duoto nesėkmingo kredito turi nuostolį. Tai matydamos partnerės iš sunešto mokumo fondo suteikia jai finansinę injekciją kapitalui sustiprinti. Iki bankroto – neprieinama.

„Problemos sprendžiamos pradinėse stadijose – neleidžiama ligai įsisenėti. Nes bankrotas yra mirtis. Jeigu gangrenuoja ranka, tai iš principo apnuodytas, užnuodytas yra visas kūnas. Nes ta problema leido rankai nugangrenuoti. Reiškia problema yra visoje centrinėje kredito unijoje ir visa centrinė kredito unijų sistema turi prisidėti ir ištraukti tą uniją“, – paaiškino G. Šimkus.

Unijos sako: aišku, kad vienas ūkininkas geriau nei kolūkis, bet reformos reikėjo imtis gerokai anksčiau.

„Kaip ir liga, jinai užtęsta gydosi gan sudėtingai. Ir dabar tą gydymą realizuojam per metus. Na, jeigu pagal įstatymą, per pusantrų metų turi viskas lyg tai būti padaryta sveika. O 20 metų buvo apleistas sektorius. Geriausias vaistas yra laikas, jis viską išsprendžia, sutvarko. Tik tai per tą sprendimo procesą arba mes turim daugiau nuostolių ir praradimų, arba mažiau. Šiuo atveju turėtų kredito unijų skaičius, mano galva, sumažėti. Nes pats procesas daromas gan greitai ir ne visos kredito unijos sugebės įtikinti savo narius prisidėti prie to tvaraus kapitalo, kuris yra būtinas“, – sakė asociacijos „Lietuvos kreditas“ valdybos pirmininkas dr. Kęstutis Olšauskas.

Visa kredito unijų sektoriaus dėlionė susidėlios iki metų pabaigos. Tada paaiškės, ar unijoms reikia ir kiek valstybės paramos, nes, reikalaujamo kapitalo nesunešus jų nariams, teks pridėti valstybei. Skaičiuojama, maždaug 30 milijonų eurų. Grąžinti pinigus unijos turės daugiausia per dešimtmetį.

Pagal neaudituotus duomenis, pusšimtis unijų pernai dirbo pelningai, bet 25 nuostolis lėmė viso sektoriaus nuostolį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...