captcha

Jūsų klausimas priimtas

I. Šimonytė ketina atsisakyti su valdininkų algomis susijusios tradicijos

Šalies viešąjį administravimą kamuoja daugybė problemų, viena kurių yra negebėjimas prasmingai ir racionaliai planuoti darbo užmokesčio fondo, teigia Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Skirtingai nuo per daugelį metų susiklosčiusios tradicijos planuoti nuo pasiekto, t.y. nuo praėjusių metų fakto ir tada dar šiek tiek užsimetant“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ji.

Apie tai I. Šimonytė kalbėjo pristatydama Audito komiteto Seimo pavasario sesijos, kuri prasideda kovo 10 dieną, darbų prioritetus.

„Kreipsime dėmesį į įvairias negeroves, kurių mūsų viešajame gyvenime pasitaiko pakankamai. Taip pat į valstybės išlaidų efektyvumą ir į panašius dalykus, ką tradiciškai Audito komitetas darydavo“, – kalbėjo ji.

Tačiau svarbiausi klausimai, pasak I. Šimonytės, yra susiję su horizontaliomis problemomis, t.y. tomis, kurios aktualios visam viešajam sektoriui ir kurias išsprendus galima pasiekti esminio kokybės pagerėjimo.

„Yra trys barai, susiję su valstybės turtu, jos ištekliais. Turiu omenyje tiek piniginius išteklius, tiek materialius išteklius, tiek žmogiškuosius išteklius“, – sakė ji.

Kalbėdama apie piniginius išteklius, t.y. šalies biudžetą, Seimo narė priminė apie praėjusiais metais Valstybės kontrolės parengtą programinio biudžeto sistemos auditą, kurio priežiūra ir bus vienas iš komiteto veiklos prioritetų.

„Vyriausybės priemonių plane taip pat matome tam tikras priemones, kurios jau yra numatytos įgyvendinti būtent šių metų pirmąjį pusmetį. Tai – tam tikri sprendimai, kurie leistų pagerinti valstybės biudžeto planavimą, jo susiejimą su tikslais, lėšų skyrimą Vyriausybės prioritetams. Atitinkamai – atsiskaitymą visuomenei, kas už tuos pinigus buvo pasiekta“, – pasakojo I. Šimonytė.

Kitas jos aptartas klausimas – žmogiškieji ištekliai.

„Čia svarbi neseniai Valstybės kontrolės paskelbta ataskaita apie žmogiškųjų išteklių valdymą, kur trijų ministerijų ir joms pavaldžių institucijų pavyzdžiu galime daryti labai apibendrinančias išvadas apie problemas, kurios kamuoja visą viešąjį administravimą“, – sakė politikė.

I. Šimonytė vardijo šias problemas:

„1. Mes jau patys nebežinome, kokias funkcijas atlieka valstybės tarnautojai, o kokias – žmonės samdomi pagal darbo sutartį, kada mes naudojamės vienų žmonių paslaugomis, o kada kitų, kodėl yra tokie skirtumai

2. Kodėl yra sudaroma galimybė iš esmės išvengti įstatymų reikalavimų, tarkim, dėl interesų konfliktų valdymo, dėl konkursų, dėl kitų svarbių apribojimų, kurie taikomi valstybės tarnautojams, tačiau netaikomi žmonės, dirbantiems pagal darbo sutartis.

3. Kaip prasmingai ir racionaliai planuoti darbo užmokesčio fondą, skirtingai nuo per daugelį metų susiklosčiusios tradicijos planuoti nuo pasiekto, t.y. nuo praėjusių metų fakto ir tada dar šiek tiek užsimetant“.

I. Šimonytė pažymėjo, kad šie klausimai susiję ir su Vyriausybės paskelbta ambicija pagerinti viešąjį administravimą, „suploninti“ viešojo administravimo institucijas ir pasiekti geresnį rezultatą su mažesniu būriu, bet geriau vertinamų specialistų.

Kalbėdama apie valstybės valdomas įmones (VVĮ), Seimo narė pastebėjo, kad vienas klausimas – dėl jų teikiamos paramos – jau yra atviras.

„Svarstymai dar nėra pasibaigę, nesame gavę Vyriausybės išvados, tačiau pavasario sesijoje tikrai šis klausimas turės grįžti į plenarinių posėdžių salę. Bet ir bendriau valstybės įmonių valdymo klausimai yra labai svarbūs“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytė pažymėjo, kad ir Vyriausybės programoje mato tam tikras su VVĮ susijusias priemones, pavyzdžiui, norima sumažinti jų skaičių.

„Tai galbūt yra būdas, kaip galima palengvinti kontrolę, priežiūrą. Tačiau tai nėra tikslas pats savaime. Pagrindinis tikslas turėtų būti, kad valstybės valdomos įmonės generuotų deramą grąžą tų įmonių savininkams, t.y. mokesčių mokėtojams“, – komentavo ji.

Seimo narė spaudos konferencijoje taip pat pabrėžė atvirų duomenų naudą ekonomikos augimui.

„Tai labai madinga ir labai aktuali šiais laikais tema, kuri galėtų gana ženkliai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos spartesnio augimo“, – sakė I. Šimonytė.

Gili yda – vėlavimas

Spaudos konferencijoje Seime taip pat dalyvavęs Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys išskyrė kelis esminius akcentus, kurie matosi iš jo rengiamų ataskaitų turinio.

„Pirmas, tai – kad norisi atsakingesnio ir didesnio poveikio rekomendacijoms, kurios sprendžia sisteminius klausimus horizontaliai ir sistemiškai. Matėme, kad po pirmų kelių ataskaitų paskelbimo, rekomendacijos, kurios lietė tų institucijų vidų arba buvo sektorinės, lokalios, ten buvo labai stiprus poveikis, labai pagerėjo situacija“, – pasakojo jis.

Tačiau, pasak A. Dulkio, beveik šeštadalis tų rekomendacijų, kurios susijusios su teisės aktais, su įstatymų priėmimu, nesibaigia rezultatyviai ir šalis dar neturi galutinio rezultato.

„Prevencinis šaltinis, nuo kurio viskas prasideda – biudžeto valdysenos klausimai, – komentavo A. Dulkys. – Daugėja rekomendacijų, kurios susijusios su tuo, kaip mes susiplanuojame biudžetą, kaip po to gimsta valstybės investicijų programa ir t.t. ir panašiai.“

Galiausiai Valstybės kontrolierius pastebėjo, kad daugėja įgyvendintų jo siūlomų rekomendacijų, tačiau vieną sena ir gili yda – vėlavimas – išlieka.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...