captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trečdalis lietuviškų braškių – su pesticidų liekanomis

Pesticidų liekanų aptikta 31 proc. lietuviškų braškių, tačiau rasti jų kiekiai leistinų normų neviršija, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Pesticidų liekanų aptikta 31 proc. lietuviškų braškių, tačiau rasti jų kiekiai leistinų normų neviršija, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Per šių metų birželio mėnesį įvairiose prekybos vietose (parduotuvėse, turgavietėse, iš ūkininkų laukų) buvo paimti tiek Lietuvoje užaugintų, tiek ir iš kitų šalių (daugiausiai Lenkijos) atvežtų braškių mėginiai, kurie tirti dėl galimos taršos pesticidais. Ieškota apie 500 įvairių pesticidų.

Tyrimai parodė, jokių pesticidų liekanų neaptikta 69 proc. lietuviškų braškių.

„Nors tikrintos braškės neturėjo ekologiškumą liudijančių sertifikatų,  tyrimų rezultatai parodė, jog lietuviškos uogos užaugintos nenaudojant jokių pesticidų. Deja, kartais šaukštas deguto gali sugadinti visą statinę medaus. Pavyzdžiui, buvo nustatytas vienas atvejis, kai purkšiant vaismedžius, vėjas nunešė pesticidus į šalia esantį lauką su braškėmis ir jas užteršė“, – pranešime cituojama tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Herbst.

Pasak specialistės, vertinant kelių metų braškių tyrimus dėl taršos, pastebima, jog pesticidų naudojimas mažėja. Tyrimai parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Lenkijos ūkininkai naudoja tuos pačius pesticidus, nustatomi ir panašūs šių medžiagų likučių kiekiai.

Pastebima, kad nuo 2008 metų nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kad pesticidų liekanos viršytų leistinus kiekius. L. Herbst teigimu, lietuviškos braškės užima vis didesnę mūsų rinkos dalį, išstumdamos įvežtines uogas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vertino, ar laikomasi braškių ženklinimo, kilmės šalies nurodymo reikalavimų. Patikrinus daugiau kaip 13 tonų šalies turgavietėse ir parduotuvėse parduodamų braškių, uogų kilmės šalis neteisingai buvo nurodyta beveik 7 proc. atvejų.

Pasitaikė atvejų, kai braškių pardavėjai negalėjo pateikti uogų įsigijimo dokumentų ar akivaizdžiai apgaudinėjo pirkėjus. Pavyzdžiui, Telšiuose išaiškintas atvejis, kai prekiautoja teigė įsigijusi braškes iš vietinio ūkininko, tačiau inspektoriams pasidomėjus nustatyta, kad minėtas ūkininkas šiais metais braškių iš viso neaugino. Inspektoriams moteris pateikė suklastotus dokumentus.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...