captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skundžiatės savo alga? Pažiūrėkite, kiek uždirba šie žmonės

Pradėjus skelbti kiekvieno darbdavio vidutinius atlyginimus, aiškėja, kad grašius mokančios bendrovės pačios gauna nemažą ES paramą, valstybinius užsakymus, verčiasi nežinia kuo ir kaip arba faktiškai moka keliskart mažiau nei siūlo darbo skelbimuose.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Bendrovė „Girios takas“ keturiems darbuotojams sausį mokėjo vidutinį vos 2,32 Eur (dviejų eurų ir trisdešimt dviejų centų) oficialų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, rodo „Sodros“ pradėti skelbti duomenys apie atlyginimų vidurkius.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros programą Miškų ekonominės vertės didinimas jai yra skirta 173 tūkst. Eur vertės ES parama įsigyti brangią miško darbų techniką. Be to, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursus nuo 2011 m. iki 2016 m. pabaigos bendrovė su skirtingomis miškų urėdijomis pasirašė sutarčių, kurių bendra vertė – beveik 1 mln. Eur.

Paklaustas, kodėl darbuotojams mokami tokie maži atlyginimai, bendrovės direktorius Audrius Radvilavičius sakė, kad to galima klausti ankstesnio vadovo, nes jis pats pareigas pradėjo eiti tik gruodžio antroje pusėje:

„Sausio mėnesio atlyginimai dar yra... Įsivaizduokite, miškuose pas mus darbai kitokie. Antras dalykas, yra miško technika, kurią žmonės vairuoja pagal verslo liudijimus. Jie samdomi visai kitokiais teisiniais pagrindais. Jiems eina ne atlyginimai, o už paslaugą.

Jie pagal darbo sutartį neforminami. Jie yra Latvijos piliečiai, turi individualios veiklos pažymos atitikmenį, nors pas juos kitaip vadinasi. Mes iš jų perkame miško technikos vairavimo paslaugą. Nes šiaip daugiau pas mus darbuotojų nereikia. Čia kur kabo, matyt, nuo senų laikų yra ir jie bus atleisti“.

Direktorius tikino, kad įmonę bando kelti nuo dugno: „buvęs vadovas gal dirbo kitaip, gal mokėjo, gal nemokėjo, čia ne mano reikalas. Bet darbai pajudėjo sausio vidury. Tai viena, antras, darbų paslaugą perkame. Vasario mėnesį jau yra priimtas lietuvis darbuotojas pagal darbo sutartį, jo atlyginimas irgi bus, taip sakant...“.

Registrų centro duomenimis, vienintelė „Girios tako“ akcininkė yra gyvenamąją vietą Rusijoje nurodžiusi Elena Neverovskaia.

Nuo Krišnos iki statybų antino

Nuo 1996 m. veikianti Krišnos sąmonės Kauno religinė bendruomenė yra įdarbinusi 15 asmenų. Vidutinis visų jų darbo užmokestis sausio mėnesį taip pat buvo vos 2,32 Eur.

Bendruomenės vadovo telefonas buvo išjungtas, o į el. laišką jis neatsakė. Tačiau kitas interneto puslapyje nurodytas kontaktinis asmuo atsiliepė ir pateikė, palyginti įtikinamai skambantį paaiškinimą, tačiau nesutiko būti cituojamas. Po pokalbio telefonu jis atsiuntė tokią žinutę: „Už kelių savaičių turėtų grįžt prezidentas. Tai paskambinkit jam tada...“

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis ši bendrija už 2015 m. yra gavusi 1808 Eur paramos, kurią gyventojai jai skyrė kaip 2 proc. jų pačių sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Bendrovė „Antinas“ sausį turėjo 20 darbuotojų, kuriems taip pat mokėjo vidutinį 2,32 Eur darbo užmokestį. Nepaisant to, internete galima rasti tą patį mėnesį jos publikuotų skelbimų, kuriuose siūlomas darbas statybininkams.

Be kita ko, viename iš skelbimų rašoma (kalba netaisyta): „Reikalavimai: atitinkamo darbo patirtis; pareigingumas, sąžiningumas, darbštumas, veiklumas, reiklumas sau. <...> Jeigu esate visa brigadininkų komanda, planuojame priimti į darbą 10 ir daugiau žmonių. Atlygis priklauso nuo atliekamo darbo. <...> Atlyginimas: 800 € iki mokesčių / apie 616 € „į rankas“. Nurodytu telefonu niekas neatsiliepė.

„Sodros“ duomenimis, iš viso yra trylika daugiau kaip 3 darbuotojus turinčių bendrovių, kurios sausio mėnesį mokėjo 2,32 Eur vidutinį atlyginimą „ant popieriaus“. Iki 100 Eur vidutinį darbo užmokestį mokėjo 1,4 tūkst. įmonių.

Sumoka kiti mokesčių mokėtojai

„Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius DELFI komentavo, kad tam tikra prasme tokius atlyginimus gaunantys asmenys ir jų darbdaviai gyvena kitų sąskaita:

„Nors oficialiai mokamas vos kelių ar keliolikos eurų atlyginimas, tie darbuotojai vis tiek gali naudotis valstybės, tai yra, visų mokesčių mokėtojų finansuojamomis sveikatos apsaugos paslaugomis, jie gali gauti minimalią ligos išmoką ir kt.“

Mindaugas Sinkevičius. BNS nuotr.

Pavyzdžiui, pagal dabar galiojančius teisės aktus tokiam asmeniui gali būti mokama minimali 20 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoka – mažiausiai 156 Eur per mėnesį.

Pradėti viešinti vidutiniai atlyginimai sulaukė daug visuomenės dėmesio.

„Tiesa, sulaukėme skambučių, kai norėta pasiaiškinti, kaip skaičiuojamas vidurkis, ar įtraukiame visus dirbančius, ar ko nors neįtraukiame. Paprastai daugelis supranta, kaip skaičiuojame paskelbtus vidurkius“, – tikino „Sodros“ vadovas.

Jis atkreipė dėmesį į viešoje erdvėje pasigirdusius verslo atstovų teigiamus atsiliepimus dėl vidurkių viešo skelbimo.

„Tai ypač aktualu skaidriai dirbančiam verslui. Jam sudėtinga konkuruoti su tais, kurių atlyginimų vidurkis, pvz., 380 Eur arba mažiau. Beje, tokiu įmonių yra 19 tūkst, jos sudaro 43 proc visų draudėjų, kurių vidutinis atlyginimas yra paskelbtas“, – vardijo M. Sinkevičius ir priminė, kad Lietuvoje tebėra 160 tūkst. darbuotojų, kurie per mėnesį oficialiai neuždirba ir minimalios algos.

Direktoriaus teigimu, pradėti skelbti vidurkiai parodo visų dirbančiųjų vidutinį atlyginimą. Suprantama, kad tarp jų yra skirtumu, bet vidurkis tikslus skaičius, nusakantis realią situaciją:

„Jeigu įmonėje vidurkis iki 200 eurų, ir tokių įmonių yra 5 tūkst., negali pasakyti, kad ji moka didelis atlyginimus. Nėra normalu, kad jų vidurkiai 3 kartais skiriasi nuo visos Lietuvos vidurkio. Tegul ir tokių įmonių verslo partneriai mato skaičius ir įvertina, ar jiems priimtini tokie partneriai. Kita vertus, tos įmonės turės progą ir darbuotojams ir partneriams argumentuotai paaiškinti kas prie ko“.

Kaip naujovę vertina verslas

Kitokios nuomonės dėl atlyginimų viešinimo laikosi Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Dalyvaudamas DELFI konferencijoje jis abejojo, ar algų viešinimas turės kokių nors pozityvių pasekmių.

„Galbūt būtų gerai pažiūrėti, kodėl yra tokie ar anokie atlyginimai, gal ten šešėlinė ekonomika, bet tai, ką padarė dabar – įsitikinsit, kad tai nieko gero neduos, nes tai tik kiršinimas“, – sakė jis.

Anot direktoriaus, mažų atlyginimų spąstus galima spręsti tik labiau įtraukiant pačius darbuotojus ir aiškinant, kad ne vadovas jiems moka pinigus, o jie visi dalyvauja procese, kurio rezultatas yra darbo užmokesčio fondas.

„Kalbant apie universitetus, jūs galvojate, kad bus daug norinčių ten studijuoti, siekti mokslų? Taigi sakys, kad jie kapeikas gauna, eikit, varysim geriau, mes emigruosim, daugiau uždirbsim“, – komentavo jis.

Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Komunikacijos departamento direktorė Daiva Rimašauskaitė sako, kad jos atstovaujama organizacija teigiamai vertina atlyginimų vidurkių viešinimą.

„Visam legaliam ir pagal įstatymus veikiančiam verslui atlyginimų viešinimo tvarka neturi sukelti problemu. LPK nuo pat pradžių palaike šį siūlymą ir laikėsi pozicijos, kad tai yra vienas iš būdų sumažinti ir vokeliuose mokamus atlyginimus. Tokia tvarka nesukelia papildomos administracinės naštos, nes informacija apie darbuotoju atlyginimus bet kokiu atveju teikiama „Sodrai“, – komentavo ji.

Vadovė svarstė, kad vidurkių skelbimas ateityje gali prisidėti ir prie viešųjų pirkimų procesų sureguliavimo:

„Dabar įmonės dažnu atveju susiduria su situacija, kai viešuosius pirkimus laimi įmonės, pasiūliusios mažiausią kainą, bet jų įmonėse mokami atlyginimai yra žemiau regione mokamo vidurkio“.

D. Rimašauskaitės teigimu, dar vienas pozityvus veiksnys yra tai, kad ir darbuotojams bus lengviau pasirinkti darbą vienoje ar kitoje įmonėje, nes jiems bus prieinama informacija apie jose mokamus atlyginimus.

„Sunku prognozuoti, kaip atlyginimų viešinimas gali įtakoti jų kėlimą. Tačiau augant gamybos apimtims, dėl darbuotojų trūkumo kylant įtampai darbo rinkoje, 2016 m. šalies pramonėje darbo užmokestis padidėjo beveik dešimtadaliu.

Vis dėlto darbo našumas pastaruoju metu vis labiau atsilieka nuo kylančių algų. Našumui neaugant taip greitai kaip atlyginimai, didėja jų sąnaudų dalis, tenkanti produkcijos vienetui. Todėl neaugantis produktyvumas jau netolimoje ateityje verslo konkurencingumą gali paveikti neigiamai, o tai neigiamai veiks eksporto plėtrą“ – aiškino LPK atstovė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...