captcha

Jūsų klausimas priimtas

Urėdijų reformoje įžvelgia stambiojo medienos verslo interesus

Naujosios valdžios rengiamą valstybinę miškų ūkio sektoriaus pertvarką, pagal kurią ketinama naikinti šiuo metu egzistuojančias 42 urėdijas, kritikuoja net kai kurie valdantieji socialdemokratai ir „valstiečiai“. Kritikų nuomone, reformos šalininkai galimai atstovauja stambiosios medžio apdirbimo pramonės interesams ir atveria kelią nežabotam miškų kirtimui, kaip Latvijoje. Tuo metu aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas portalui LRT.lt, tokius priekaištus atremia ir žada, kad reforma pasitarnaus gamtos apsaugai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Labai aiškiai matyti miško pramonės magnatų interesai. Dabartinė aplinkos ministro Kęstučio Navicko retorika primena tą, kurią ne kartą esame girdėję praėjusios kadencijos Seime, kai su parlamentarais bendraudavo medžio apdirbimo pramonės magnatai ir bandydavo juos apdoroti.  Pastariesiems būtų labai naudinga, jei Lietuvos miškus valdytų viena įmonė, būtų viena medžio kaina ir jie galėtų visą medieną supirkti vieni“, – kalbėjo praėjusios ir šios kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, buvęs „žaliųjų“ lyderis Linas Balsys, komentuodamas galimą urėdijų reformą.

Praėjusios kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas taip pat nevyniojo žodžių į vatą ir neslėpė, kad už tam tikrus jo vadovauto komiteto sprendimus jis net neteko galimybės šios kadencijos Seime dirbti Aplinkos apsaugos komitete.

„Užmyniau ant skaudamos vietos medžio apdirbimo pramonės banginiams. Jiems labai neparanku buvo tai, kad mes pasiekėme, jog įstatymais buvo įteisintos 42 Lietuvos urėdijos“, – teigė A. Salamakinas.

Kam naudingi sovietmečio papročiai?   

Paklaustas, kas tie medžio apdirbimo pramonės magnatai, praėjusios kadencijos Seime mynę slenksčius siekdami, kad šalies urėdijas valdytų viena valstybės įmonė su 25 padaliniais, kurie praktiškai neurėtų jokių galių, A. Salamakinas paminėjo įmonės „Grigeo Grigiškės“ vadovą Gintautą Pangonį, bendrovės „Vakarų medienos grupė“ vadovą Sigitą Paulauską, įmonę „Juodeliai“, baldų pramonės banginį „IKEA“, kuri jau yra įsigijusi 10 tūkst. ha Lietuvos miškų.

„Jei bus nutarta, kad Lietuvos miškus valdys viena įmonė su 25 padaliniais, kurie patys savarankiškai nieko spręsti negalės, tai sugrįšime prie sovietmečio planinės ekonomikos, kai su dešromis ir sūriais važiuodavome į Maskvą išsimušti pinigų. Tiems 25 urėdijų padaliniams lygiai taip pat tektų keliaklupsčiauti prieš valdytojus, pavyzdžiui, siekiant  pasitvirtinti metų biudžetus ir tvarkant kitus reikalus“ – kalbėjo A. Salamakinas.

Ir jis, ir L. Balsys teigė įžvelgią didžiųjų medžio apdirbimo pramonės įmonių siekius, kad miškai būtų tvarkomi kaip Latvijoje, kur didelė jų dalis dabar yra užsieniečių rankose.

„Maža to, Latvijoje net priimtas įstatymas, kad galima dešimt metų neatsodinti iškirsto miško. Matau, kad ir Lietuvoje bandoma eiti tokiu pačiu keliu – bus įkurta viena miškus valdanti įmonė su 25 skyriais. Po kurio laiko bus apsižiūrėta, kad ji dirba neefektyviai, o štai yra investuotojas, kuris greičiausiai atstovaus tiems medžio apdirbimo pramonės magnatams. Kai yra viena miškus valdanti įmonė, ją kur kas lengviau išnuomoti arba parduoti nei 42 savarankiškas urėdijas“, – svarstė L. Balsys.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad 42 Lietuvos miškų urėdijos buvo sukurtos ne sovietmečiu, kaip daug kas pastaruoju metu aiškina, o jau po nepriklausomybės atkūrimo. Todėl jos tikrai nelaikytinos sovietinių laikų atgyvena.

BNS nuotr.

„Tai, kad urėdijose yra problemų ir korupcijos apraiškų – ne paslaptis. Tačiau ta korupcija – dažniausiai girininkų lygmenyje. Tam kelią galima būtų užkirsti sugriežtinant medienos apskaitą. Galima būtų pasimokyti iš Lenkijos, kur irgi yra urėdijų sistema. Ten girininkai specialia mobiliąja įranga suskaičiuoja medieną miškuose, suveda duomenis į kompiuterį, jie atsiranda bendroje informacinėje sistemoje, todėl pavogti medienos praktiškai neįmanoma“, – kalbėjo L. Balsys.

„Valstiečiai“ dėl urėdijų reformos – nevieningi    

Nors valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis palaiko aplinkos ministro K. Navicko siūlomą urėdijų reformą, „valstiečių“ frakcija Seime šiuo klausimu nėra vieninga.

Patyręs miškininkas Kęstutis Bacvinka teigė manąs, kad reikėtų peržiūrėti kai kurių mažesnių urėdijų valdomus miškų plotus, gal reikėtų stambinti urėdijas ar pertvarkyti jų administracijas, tačiau jis nepritaria tokiai radikaliai reformai, kokia šiuo metu siūloma: „Yra ženklų, kad būtent tokia reforma paranki stambiosioms medžio apdirbimo įmonėms. Labai nesinorėtų, kad mūsų miškus ištiktų  Latvijos miškų likimas. Miškus iškirsti galima greitai, bet juos atsodinti ir užauginti juk reikia daugybės metų“.

Paklaustas, kokiose miškų valdymo grandyse galima korupcija, K. Bacvinka, daugybę metų dirbęs girininkijoje, teigė manąs, kad tokios kalbos iš „įvairiausių bokštų“ yra nepagrįstos: „Visi rėkia – korupcija miškuose, bet nepateikia jokių įrodymų. Kertant mišką, dirba rangovinė įmonė. Jos vadybininkai suskaičiuoja, kiek iškirsta miško. Skaičiuoja ir kirtėjai, ir tie, kas medieną priima į sandėlius. Parduodant mediena, ji dar kartą perskaičiuojama, ir visi tie skaičiavimai turi sutapti“.

BNS nuotr.

Siūlomai reformai reikia alternatyvos

„Valstiečių“ atstovė Virginija Vingrienė įsitikinusi, kad dabartiniai pasiūlymai reformuoti urėdijas ir miškų valdymą – skuboti, apie juos per mažai diskutuota ir jiems būtinos alternatyvos.

„Todėl aš kovo 20 d. organizuosiu konferenciją, į kurią bus sukviesti miškininkai, mokslininkai, profesinių sąjungų atstovai, visuomenininkai, nes dabar pasiūlytos įstatymų pataisos kelia daugiau klausimų, nei atsakymų“, – tvirtino V. Vingrienė.

Pasak jos, prieš apsisprendžiant dėl šiuo metu siūlomos urėdijų reformos, pirmiausia reikėtų įvertinti  galimą naudą ir grėsmes. „Valstietė“ įsitikinusi, kad 17 proc. Lietuvos teritorijos užimantys miškai turi būti pertvarkomi atsakingai ir apgalvotai.

„Gal iš pradžių vertėtų apjungti neefektyviai dirbančias urėdijas. Tačiau iki šiol neatsakyta, kodėl turi atsirasti viena miškus valdanti įmonė su 25 juridinio asmens statuso neturinčiais padaliniais. Esą tokia pertvarka užtikrintų skaidrumą. Bet, jei yra kokių korupcijos apraiškų, kodėl nesikreipiama į teisėsaugą? Kažin, ar vienos įmonės įsteigimas užkirstų kelią korupcijai. Greičiau toks sprendimas vestų link miškų privatizavimo“, – kalbėjo V. Vingrienė.

Ji įsitikinusi, kad, pertvarkant miškų valdymą, būtini saugikliai, kurie apsaugotų mažas miško pramonės įmones.

Paklausta, kas labiausiai suinteresuotas kuo greičiau pertvarkyti miškų valdymą, V. Vingrienė prisipažino girdinti kalbas apie stambias medžio apdirbimo įmones, tačiau įrodymų, jog būtent joms būtų naudinga, kad miškus valdytų viena įmonė, neturinti: „Suprantama – verslininkams rūpi patys pelningiausi miškai ir pati geriausia mediena. Bet negalime leisti, kad valstybei liktų tik riestainio skylė.“

Generalinis miškų urėdas – prieš verslininkų diktatą

Kalbėdamas apie aplinkos ministro K. Navicko ir jam pritariančių šalies vadovų bei dalies politikų iniciatyvą įkurti vieną miškus valdančią įmonę, generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis nuogąstavo, kad toks sprendimas miškų sistemą gali įstumti į chaosą.

„Juk įkūrus vieną įmonę, reikėtų, kad vieningai veiktų ir apskaita ir kitos programos. Dabar dalis ruošos darbų vienose urėdijose centralizuota, kita dalis – ne. Pagaliau miškus reikėtų perregistruoti. Prasidėjus pertvarkai, darbų lavina mus tiesiog užgriūtų, o jai pasiruošti norima duoti tik pusmetį“, – neslėpė nuostabos R. Prūsaitis.

Jis neneigė, kad šalies miškų valdymui reikia reformos, tačiau – ne tokios, kokia dabar siūloma. Generalinis urėdas priminė, kad dar pernai buvo sudaręs komisiją iš įvairių institucijų atstovų. Ta komisija buvo nusprendusi, kad reikėtų konsoliduoti šiuo metu dirbančias urėdijas.

„Aš tos urėdijų reformos laukiu dešimt metų ir esu už kalbas apie tai nukentėjęs, bet jai būtina tinkamai pasiruošti. Estai savo miškų reformą vykdė net ketverius metus“, – kalbėjo R. Prūsaitis.

Jis įsitikinęs, kad urėdijas būtina stambinti, atsižvelgiant į jų valdomus miškų plotus ir kirtimo fondus. Po metų ar dviejų reikėtų reformą tęsti.

Jeigu, pasak R. Prūsaičio, stambiems medienos perdirbėjams reikia naujų medienos pardavimo taisyklių, tai jiems reikėtų kreiptis į vyriausybė, į Aplinkos ministeriją, o ne domėtis, kaip bus vykdoma miškų reforma.

„Mes ir dabar galėtume centralizuoti medienos pardavimo aukcionus, bet juk ir šiuo metu aukcionai vyksta tik elektroninėje erdvėje – ir ilgalaikiai, ir pusmetiniai. Tai ko dar trūksta? Esu už tai, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau apdirbama lietuviškos medienos ir to reikėtų siekti. O baimintis, kad bus privatizuoti valstybiniai miškai gal nereikėtų. Kažin, ar kas nors turi tiek pinigų, kiek jie verti“, – svarstė R. Prūsaitis.

Jis tvirtino nepritariąs įmonės „Likmerė“ vadovui Mindaugui Kasmauskiui, kuris esą tvirtinęs, kad negali Lietuvoje skaidriai nusipirkti medienos.

„Jei jis nori įsigyti beržo medienos 10 eurų pigiau, nei jos vidutinė kaina Lietuvoje, aiškindamas, kad tokia pati mediena Latvijoje 13–17 eurų pigesnė, todėl medžio perdirbėjai turėtų nustatyti pardavimo kainas, tai tokiai tvarkai aš tikrai nepritarsiu“, – tvirtino R. Prūsaitis.

Komiteto vadovas įžvelgia puolimą

Seimo Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika tvirtino, kad maždaug po savaitės bus apsispręsta dėl urėdijų reformos. Jis pats pritaria, kad atsirastų viena miškus valdanti įmonė su 25 padaliniais.

„Mes sieksim miškuose dirbantiems žmonėms išaiškinti, kas jų laukia ir kokiose grandyse reforma prasidės pirmiausia. Visuomenei taip pat privalėsime parodyti, kad miškų saugojimu bus pasirūpinta deramai“, – aiškino K. Mažeika.

Kalbas, kad galbūt miškų reforma rūpi stambioms medžio perdirbimo įmonėms, komiteto vadovas pavadino „kontrpuolimu“ prieš reformą.

„Didžiųjų įmonių atstovai dar nebuvo atėję, bet aš stengiuosi bendrauti su visais – ir su smulkiaisiais verslininkais, ir su stambiaisiais. Tačiau jokių interesų neįžvelgiu. Mūsų partijos programoje įrašyta, kad būtina pertvarkyti miškų valdymą, o programą rašėme patys. Iš nieko jos nepirkome“, – tvirtino K. Mažeika.

BNS nuotr.

Ministras mano, kad reforma prasidės nuo 2018 m.

Aplinkos ministras K. Navickas, savo ruožtu, portalui LRT.lt teigė tikįs, kad miškų reformą galima bus pradėti įgyvendinti nuo 2018 m. sausio.

– Ar esate tikras, kad reformą galima bus pradėti jau nuo kitų metų pradžios?

– Nesu tikras, nes viskas priklausys nuo Seimo sprendimų.

– Kaip vertinate tai, kad jus į ministro postą delegavusi „valstiečių“ partija dėl miškų reformos nėra vieninga? Jos frakcijoje Seime taip pat šiuo klausimu nėra vienybės.

– Mes atsižvelgiame ir į pasiūlymus, ir argumentus dėl būsimos reformos. Tačiau dėl vienos miškus valdančios įmonės įsteigimo yra jau susikūręs neigiamas emocinis laukas, nors iš esmės jau ir dabar miškus valdo viena įmonė. Juk Generalinė miškų urėdija atlieka miškų prievaizdo darbą.

Pirmiausia teigiamų rezultatų tikimės po to, kai visa apskaita ir ataskaitos bus apjungtos į vieningą sistemą. O dėl vienos miškus valdančios įmonės įsteigimo su 25 urėdijomis turėčiau pastebėti, kad būtent tokį sprendimą prieš kurį laiką siūlė pati miškininkų  bendruomenė.

– Šiuo metu kalbama, kad tos 25 urėdijos neturės jokių teisių.

– Kokios joms bus suteiktos savivaldos teisės, dar net nepradėjome su miškininkų bendruomene derėtis. Dabar šiuo klausimu vyksta viešas karas arba aštri komunikacija.

– Kokia jūsų siūlomos miškų reformos esmė? Ką ji duos urėdijoms, miškininkams ir mums visiems, mylintiems bei vertinantiems mišką?

– Siekiame, kad būtų gerinamos darbo sąlygos tiems, kas dirba miškuose, kad įstatymų pataisose būtų išplečiamos galimybės gamtosauginėms veikloms miškuose, įskaitant ir atviras buveines. Svarbios ir paukščių buveinės.     

Taip pat tikimės, kad miškininkai,  girininkai ir eiguliai prisidės prie konsultacinės, aplinkosauginės ir prevencinės veiklos stiprinimo. To labai stinga, ypač vasarą, kai suaktyvėja žmonių lankymasis miškuose, pagausėja juose keturračių.

– Kaip vertinate pastebėjimus, kad jūsų siūloma reforma labai suinteresuoti stambūs medienos apdirbimo srities verslininkai?

– Jie niekuo nepagrįsti. Mes net nekalbame apie apvalios medienos prekybos taisyklių ir tvarkos keitimus. Šiandien galioja tvarka, kad 60 proc. parduodamos medienos pagal ilgalaikes sutartis gali įsigyti vadinamieji magnatai, 30 proc. yra trumpalaikių sutarčių ir pagal 10 proc. sutarčių medienos gali įsigyti vietos gyventojai.

Bet, mano galva, didžiausias šiuo metu konfliktas – ne dėl medienos pardavimo, o dėl to, ar išliks 42 urėdijos.

Mes norime, kad smulkieji miško pramonės verslininkai išliktų provincijoje, tačiau negalime ignoruoti ir stambiųjų verslininkų interesų.

– Ar išvengsite interesų konflikto dėl to, kad jūsų pusbrolis M. Kasmauskis vadovauja vienai stambiausių medžio perdirbimo įmonių „Likmerė“? 

– Juokinga. Juokinga todėl, kad aš neturiu šios įmonės akcijų, nesu iš jos pasiskolinęs pinigų ir jai nesuteikęs paskolos, nesinuomoju iš jos automobilio. Be to, ši įmonė superka ir perdirba tik beržo medieną. Todėl kaltinti mane, kad miškų reforma nukreipta tik šia linkme, būtų taip pat juokinga.

Aš deklaravau savo ryšius su šia įmone, nors įstatymas neįpareigoja deklaruoti tokių giminystės (su pusbroliais – LRT.lt) ryšių. Keista, kad esu įtarinėjamas tuo, ko nėra.

– Ar po reformos Lietuvos miškų neištiks Latvijos miškų likimas?

– Latvijoje miškų kirtimo apimtis nusistato įmonės, o Lietuvoje tai reglamentuoja įstatymas,  konkrečias kirtimo kvotas – aplinkos ministro įsakymas.

Neplanuojame, kad miškus tvarkančios įmonės bus privatizuotos. Siūlome, kad atsirastų viena valstybės įmonė su 25 filialais.

– Pastaruoju metu dažnai girdime, esą miškų ūkyje daug korupcijos? Kaip ji pasireiškia ir kokiose grandyse?

– Yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas sąrašas, kur matomos landos korupcijai. Taip pat buvo atliktas ne vienas tyrimas, buvo bausti urėdai. Viena iš galimos korupcijos apraiškų – kai nuperkama mediena yra galimybė techniškai pakeisti jos apimtis.

Nustatyta atvejų, kai perkančių medieną įmonių akcininkais buvo urėdijų darbuotojai, todėl neįmanoma atmesti galimybių, kad aukcionų metų galimi susitarimai.

– Bet, jei miškus valdytų viena įmonė, būtų lengviau vieną viršininką papirkti nei 42.

– Tačiau vieną ir stebėti lengviau, nei 42.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close