captcha

Jūsų klausimas priimtas

Koncernui „MG Baltic“ pareikšti įtarimai

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus Dariaus Mockaus valdomam koncernui „MG Baltic“. Tai BNS patvirtino STT vadovas Saulius Urbanavičius. „MG Baltic“ praneša, kad įtarimus apskundė. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Taip. Yra pareikšti įtarimai koncernui“, – BNS antradienį sakė S. Urbanavičius.

„Šiandien Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai įtarimus papirkimu ir prekyba poveikiu pareiškė juridiniam asmeniui – vienam didžiausių Lietuvoje koncernų. Atliekant ikiteisminį tyrimą politinės korupcijos byloje, surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 d. (prekyba poveikiu) ir 227 str. 3 d. (papirkimas)“, – rašoma STT pranešime.

Anot jo, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad koncerno valdybos narys Raimondas Kurlianskis „MG Baltic“ naudai ir interesais valstybės tarnautojui, tuomečiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą pasiūlė, susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

Taip pat surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad R. Kurlianskis „MG Baltic“ naudai ir interesais tuomečiam Seimo nariui Eligijui Masiuiliui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą pasiūlė, susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, rašoma STT pranešime.

„MG Baltic“: esame kaltinami nusikaltimu, kurio net negalėjome padaryti

„MG Baltic“ išplatino pranešimą, kad „koncernui atstovaujančių teisininkų vertinimu, bendrovė kaltinama nusikaltimu, kurio ji kaip juridinis asmuo net negalėjo padaryti, todėl toks procesinis veiksmas yra akivaizdus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro piktnaudžiavimas teise. Pirmadienį „MG Baltic“ sprendimą dėl jam pareikšto įtarimo apskundė generaliniam prokurorui. Pareikšti įtarimai neapriboja juridinio asmens veiklos, todėl nei paties koncerno, nei jo valdomų bendrovių kasdienei veiklai jis įtakos neturės.“

„Atrodo, kad devynis mėnesius žaidžiamam ir jau gerokai išsikvėpusiam žaidimui nuspręsta suteikti šiek tiek daugiau intrigos. Greičiausiai to ir reikėjo tikėtis, tačiau STT taktika glumina – net baudžiamasis įstatymas buvo papildytas taip, kad juridinį asmenį būtų galima kaltinti iš esmės už bet kurio greta esančio žmogaus veiksmus. Manau, kad tokiu būdu tiesiog siekiama įtarimais užkrėsti kuo daugiau koncerno žmonių, o pačiai organizacijai padaryti kuo didesnę žalą.  Jei tokie veiksmai atspindi valstybės požiūrį į verslą, susimąstyti yra apie ką“, – pranešime spaudai cituojamas „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai

Teisėsauga pernai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo – jame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas iš „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Vykdydama tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pranešė įtarianti, kad R. Kurlianskis per Seimo narį „darbietį“ Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno naudai.

E. Masiulis įtariamas iš R. Kurlianskio kyšį paėmęs grynaisiais, tuo metu V. Gapšys kyšį galėjo gauti per politinės reklamos Darbo partijai nuolaidas koncerno valdomoje žiniasklaidoje, anksčiau skelbė prokurorai.

Vienas tiriamų epizodų šioje politinės korupcijos byloje susijęs su greitaisiais kreditais ir Seime svarstytomis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis, kurios turėjo užkirsti kelią griežtesnėms kreditų taisyklėms.

Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad „MG Baltic“ galėjo daryti įtaką, Seimui svarstant nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos.

Vykstant šiam tyrimui, buvo apklausti ir kiti koncerno vadovai. Rugpjūčio pabaigoje pareigūnai kaip specialųjį liudytoją apklausė jo valdybos narį Romaną Raulynaitį, o rugsėjo pradžioje – kaip specialusis liudytojas apklaustas ir koncerno prezidentas D. Mockus.

Šis statusas byloje buvo suteiktas ir vėliau narystę Liberalų sąjūdyje susistabdžiusiems savivaldybės tarybos nariui, buvusiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui ir parlamentarui Gintarui Steponavičiui. Specialaus liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.

Kaip liudytojai šioje byloje buvo apklausta didžioji dalis ankstesnės kadencijos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Toks statusas buvo suteiktas ir parlamentarui konservatoriui Mantui Adomėnui.

R. Kurlianskis dar 2015 metais susitikdavo su buvusiu VMI vadovu Dainoru Bradausku, kurį finansų ministras Vilius Šapoka šių metų sausį atleido iš pareigų, įtarus jį tekinus informaciją apie VMI atliekamus „MG Baltic“ bei „Vilniaus prekybos“ mokestinius patikrinimus.

Daugiau nei pusė milijardo eurų pajamų per metus gaunanti „MG Baltic“ yra viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Ji valdo alkoholio, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos drabužiais, statybos, logistikos, informacinių technologijų, telekomunikacijų verslus. 2015 metais grupės pardavimo pajamos siekė 539 mln. eurų, ji uždirbo 22,333 mln. eurų grynojo pelno – 66,1 proc. daugiau nei 2014 metais.

Grupei priklauso alkoholio gamintojos „Alita“ ir „Anykščių vynas“, „Stumbras“, taip pat prekybos alkoholiu ir tabako gaminiais įmonė „Mineraliniai vandenys“, žiniasklaidos grupė „MG Baltic Media“, valdanti LNK grupės TV kanalus, „Alfa Media“, „Mediafon“. Koncernui taip pat priklauso didžiausias Baltijos šalyse mažmeninis prekybos drabužiais tinklas „Apranga“, Kauno statybų bendrovė „Mitniją“, NT bendrovė „MG valda“, kuriai priklauso „Teniso pasaulis“, viešbutis „Artagonist“, logistikos bendrovė „Tromina“.

Susikūrė 1992-aisiais

„MG Baltic“ susikūrė 1992 metais, kai D. Mockus pradėjo vadovauti investicinei bendrovei „Investicijų fondas“, kuri valdė 10 įmonių kontrolinius akcijų paketus ir dar 30-ties įmonių mažuosius akcijų paketus.

1993 metais susikūrė bendrovė „Mineraliniai vandenys“, tuomet valdžiusi vieną parduotuvę Vilniaus centre. Vėliau – 1995 metais – „Mineralinių vandenų“ įmonių grupė sujungta į „Minvistos“ holdingą ir pavadinta „MV Baltic“.

BNS nuotr.

1993 metais pradėtas kurti ir kitas D. Mockaus verslas – prekyba drabužiais – tuomet privatizuota Valstybinė drabužių prekybos bazė, įkurta įmonė „Apranga“, o prie jos prijungus kitas įsigytas įmones, įkurtas holdingas „Ifanta“.

1995 metais buvo įsteigta prekybos sistema „Troja“. Vėliau ji sujungta su nekilnojamojo turto bendrovėmis, taip sukuriant „MG Valdos“ holdingą.

2000 metais skirtingi D. Mockaus verslai sujungti į vieną holdingą „Minvista“, o 2001 metais jis pervadintas į „MG Baltic“.

Tarp „MG Baltic“ ir kitos verslo grupės – „Vilniaus prekybos“ – buvo kilę ginčų. 2007-ųjų pabaigoje, stringant deryboms dėl nacionalinio investuotojo, kuris turėjo įgyvendinti pagrindinius šalies energetikos projektus, vienas „Vilniaus prekybos“ akcininkų Žilvinas Marcinkevičius viešai pavadino D. Mockų „šnipu“ ir apkaltino ryšiais su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. 2009 metų rugpjūtį didžiausias „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius viešai atsiprašė D. Mockaus už Ž. Marcinkevičiaus mestus kaltinimus.

Koncernui kritikos negailėjo ir šalies vadovė – Dalia Grybauskaitė 2014 metais sukritikavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbą ir teigė, kad „naujas formas įgavę oligarchiniai dariniai skaldo ir dalinasi Lietuvą“. Žiniasklaida spėliojo, jog šalies vadovės minėti dariniai buvo „MG Baltic“ ir koncernas „Icor“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...