captcha

Jūsų klausimas priimtas

Imasi privilegijuotų verslų: traukiame rankinį stabdį

Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Justas Džiugelis ir Aušra Maldeikienė susivienijo ir spręs neįgaliųjų ir kitų lygiomis sąlygomis darbo rinkoje konkuruoti negalinčių asmenų integracija užsiimti turinčių socialinių įmonių problemas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Apie tai ketvirtadienį jie kalbėjo susitikę su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, kuris iš esmės pritarė parlamentarų pasiūlymams.

Tarp susitikimo metu pasiektų susitarimų buvo ir tai, kad jau artimiausiu metu bus parengta įstatymo pataisa, kuri uždraustų naujų socialinių įmonių steigimą.

„Žurnalas uždarytas ir laukite laiškų iki tolesnių Seimo sprendimų, o dabar traukiame rankinį stabdį ir rengiame išėjimo (iš susidariusios situacijos – DELFI) strategiją“, – sakė I. Šimonytė.

L. Kukuraitis juokavo, kad įstatyme reikėtų įrašyti: „uždaromas kranelis, taškas“.

Buvusį projektą meta lauk

DELFI jau rašė, kad Seimą artimiausiu metu turėjo pasiekti naujas Socialinių įmonių įstatymo projektas. J. Džiugelis anksčiau sakė, kad jame numatyti pakeitimai yra simboliniai.

„Pažiūrėjus į kaštų ir naudos analizę, matosi, kad kai kur truputėlį sumažinta, kai kur padidinti reikalavimai, bet esmės tai nekeičia. Paradoksalu, juokingiausia ar graudžiausia, kad į analizę žiūrima per finansinę prizmę. Be abejo, į tai reikia žiūrėti, bet nežiūrima į socialinę naudą.

Mano manymu, socialinės įmonės turi teikti socialinę naudą visuomenei ir taip vadinamoms socialiai pažeidžiamoms grupėms“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė politikas.

Panašiai jis kalbėjo ir susitikime ketvirtadienį, tačiau taip pat pridūrė, kad jo, A. Maldeikienės ir I. Šimonytės tikslas yra glaudžiai bendradarbiauti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ir nedaryti jokių drastiškų sprendimų.

 „Norime apsitarti, kaip galime bendradarbiauti tam, kad pasiektume rezultatą – atvirą darbo rinką negalią turintiems žmonėms. Kaip pagrindą matyčiau socialinio verslo koncepciją ir kad apskritai tokio dalyko kaip socialinės įmonės ilgainiui neliktų“, – sakė jis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys ramino kai kurių asmenų keliamas aistras, esą dėl tokių pasiūlymų kas nors nukentės.

„Nėra taip, kad aš ar dar kas nors iš mūsų nori uždaryti tas įmones nuo rytojaus. Galutinis terminas turėtų būti, blogiausiu atveju, 2019 metų sausio 1 diena“, – sakė J. Džiugelis.

Siūlo, kad tikrintų STT ar FNTT

J. Džiugelis taip pat pasiūlė, kad visas socialinės įmonės statusą turinčias įmones patikrintų ne tik Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), bet ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

„VMI nieko neranda, nes pagal skaičius ten viskas tvarkoje – mokesčiai mokami, pažeidimų nėra, deklaracijos teikiamos. Bet jei pažiūrėti į esmę, ten yra piktnaudžiavimas. Akivaizdu, kad ankstesnės valdžios interesas buvo ketverius metus vilkinti tą dalyką“, – aiškino jis.

Savo ruožtu A. Maldeikienė pasakojo, kad turi liudijimų apie įmones, kurių oficialūs darbuotojai iš tiesų sėdi namuose.

„Jiems ateina ir numeta 20 eurų, o tikrą darbą, tarkim, statybas, atlieka visai kiti žmonės“, – sakė ji.

Dirbs Seime

J. Džiugelis siūlė, kad naujo Socialinių įmonių įstatymo projektas būtų rengiamas Seime.

„Tam, kad išvengtume darbo vardan darbo ir suinteresuotų pusių įtakų“, – teigė jis.

Ankstesnis projektas buvo rengiamas SADM, o jo darbo grupėje buvo 7 žmonės, atstovaujantys socialinėms įmonėms ir tik 4 žmonėms, kuriems tas įstatymas yra skirtas.

„Ten sėdi žmonės, kurie turi socialines įmones. Jie sau ruošia įstatymą kaip tas biudžeto lėšas imti. Įdomiausia, kad SADM darbuotojai čia problemos nemato“, – anksčiau yra sakiusi A. Maldeikienė.

Konservatorių frakcijos narė I. Šimonytė sakė, kad įstatymo darbo grupėje turėtų būti tik viešąjį sektorių atstovaujantys žmonės: iš Vyriausybės, Seimo, galbūt Darbo biržos.

„Visi kiti socialinių įmonių ar neįgaliųjų atstovai gali teikti pasiūlymus, bet nėra darbo grupės nariai“, – paaiškino ji.

Pripažino, kad neveikia

Susitikime taip pat dalyvavęs SADM darbo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Zaura pripažino, kad šiuo metu Socialinių įmonių įstatymas neveikia.

Tačiau Seimo nariai jam aiškino, kad dabar siūlomas ketverius metus rengtas projektas to nepakeis.

„Dabar jūs to nedarote, o bandote minimizuoti dabartinės sistemos kaštus. Tai nieko iš esmės nesprendžia“, – sakė I. Šimonytė.

Ji teigė, kad rengiant kaštų ir naudos analize taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kokio tikslo siekiama.

„Yra tikslas, kažkokia visuomenės nauda, ir tada skaičiuoji, ar tą naudą gali pasiekti, pavyzdžiui, kitais būdais, kokios yra alternatyvos. Jei socialinė įmonė yra vienintelė priemonė, tada tebūnie ir sakai, kokie yra to kaštai ir nauda“, – sakė politikė.

J. Džiugelis aiškino, kad tikslas nėra sutaupyti biudžeto pinigus, o suteikti maksimalią naudą socialiai pažeidžiamoms grupėms.

„Jeigu pinigai atkeliauja socialinei įmonei, tai jie turėtų būti skirti neįgaliesiems ištraukti iš namų ir integruoti į visuomenę. Tačiau dabartinis modelis veikia ydingai, nes įmonės gauna tuos pinigus. Turime blogųjų įmonių pavyzdžių, kurios veikia blogai, bet yra ir gerų“, – sakė jis.

DELFI jau rašė, kad neįgaliųjų ir kitų lygiomis sąlygomis darbo rinkoje konkuruoti negalinčių asmenų integracija užsiimti turinčios socialinės įmonės 2016 metais gavo 23,8 mln. eurų valstybės pagalbos.

Šios įmonės turi ne vieną privilegiją: yra atleistos nuo 15 proc. tarifą turinčio pelno mokesčio, gauna valstybės pagalbą atlyginimams mokėti, turi išskirtines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, panaudos pagrindais joms gali būti perduodamas valstybės turtas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...