captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas siūlo neskubėti su kogeneracinėmis jėgainėmis

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlo vyriausybei galutinius sprendimus dėl kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių statybos priimti tik tada, kai bus patvirtintas žiedinės ekonomikos veiksmų planas ir bus patvirtinti tikslai ir skaičiai, kurių Lietuva privalės siekti. Pasiūlyta įvertinti ir alternatyvią galimybę atliekas deginti ne kogeneracinėse jėgainėse, o „Akmenės cemento“ gamykloje.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Trečiadienį komiteto posėdyje taip pat pasiūlyta vyriausybei iki sprendimo dėl kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių statybos priėmimo atlikti papildomus energetinę vertę turinčių atliekų kiekių skaičiavimus ir prognozes iki 2030 m. Siūloma įvertinant ir kitas galimas atliekų tvarkymo alternatyvas, įskaitant „Akmenės cemento“ galimybes deginti kietąjį atgautąjį kurą, pramonines atliekas ir nuotekų dumblą.

Viena didžiausių šalies įmonių „Akmenės cementas“ yra pristačiusi ketinimus investuoti 7 mln. eurų nuosavų lėšų į šiuolaikinę įrangą, kuri leistų gamyboje naudojamą anglį pakeisti atliekų kuru. Jo planuojama sunaudoti iki 150 tūkst. tonų per metus . Atsižvelgiant į atliekų stygių ir jų mažėjimo prognozes, įmonė nori vyriausybės užtikrinimo, kad bus galimybių pirmiausiai naudoti šalyje susidarančias atliekas. „Akmenės cemento“ atstovų teigimu, tai leistų įmonei sumažinti cemento gamybos savikainą ir visavertiškai konkuruoti tarptautinėse rinkose.

Europos Komisija (EK) vasario 3 d. paskelbė ataskaitą apie ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo priežiūrą ir oficialiai perspėjo Lietuvą, kad pasistačiusi dvi naujas atliekas deginančias jėgaines, šalis rizikuoja nepasiekti europinių 2020 m. atliekų perdirbimo tikslų.

Atsižvelgdama į galimus žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio direktyvų pakeitimus, EK mano, kad optimalus deginimo pajėgumas Lietuvoje yra 20–25 proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų. EK atliekų deginimą traktuoja kaip konkurenciją atliekų perdirbimui, o įspėjimus dėl galimai per didelių planuojamų jėgainių EK ne kartą buvo išsakiusi Lietuvos atstovams.

Tikimasi, kad žiedinės ekonomikos veiksmų planas bus patvirtintas šių metų pabaigoje, Estijos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

Vyriausybė planuoja artimiausiu metu dėl „Lietuvos energijos“ įgyvendinamų atliekas deginsiančių Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų ateities. Ypač daug abejonių sukėlė projektas Kaune.

Praėjusią savaitę Seimo Energetikos komisija kreipėsi į vyriausybę, kad būtų iš naujo įvertinta Kauno jėgainės projekto būtinybė. Šiai jėgainei, kaip manoma, gali pritrūkti tinkamų deginti atliekų, be to, abejojama jos ekonomine nauda.

Seimą pasiekia prieštaringa informacija apie deginti tinkamų atliekų kiekį Lietuvoje. Ministerijų pateikiami duomenys skiriasi daugiau kaip tris kartus. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad 2020 ir 2030 metais susidarančių atliekų kiekis Lietuvoje bus 1,3 mln. tonų. Tuo metu Ūkio ministerija deklaruoja, kad tuo laiku Lietuvoje bus 4,6 mln. tonų atliekų.

Taip pat Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad iki šiol neatlikta valstybės lėšomis statomų kogeneracinių elektrinių sąnaudų ir naudos analizė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close