captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per metus degalai Lietuvoje pabrango beveik trečdaliu

Lietuvos degalinių švieslentėse šiomis dienomis šviečia skaičiai, nematyti nuo 2015 m. liepos. Per metus beveik dvigubai pabrangusi nafta įvardijama kaip kaltininkė, todėl pripildyti degalų baką dabar kainuoja 30 proc. daugiau nei prieš metus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Praėjusią savaitę benzino kaina degalinėse „Lukoil“ paaugo 1 centu ir siekė 1,177 euro, „Orlen“ tinkle – irgi 1 centu iki 1,186 euro, „Statoil“ tinkle kaina nekito ir siekė 1,185 euro. Dyzelinas „Lukoil“ ir „Orlen“ tinkluose pabrango 1 centu iki atitinkamai 1,087 euro ir 1,096 euro, „Statoil“ degalinėse dyzelinas kainavo 1,095 euro. Per savaitę degalai pabrango tik simboliškai, tačiau 2016 metų vasarį kaina buvo trečdaliu mažesnė.

Tokių degalų kainų kaip šiandien Lietuvoje nebuvo nuo 2015 m. liepos. O mažiausiai mokėjome būtent pernai vasarį – tuomet dyzelinas kainavo apie 0,81 euro už litrą, o benzino kaina buvo kritusi iki maždaug 0,96 euro už litrą.

Priežastys – ir išorinės, ir vidinės

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas aiškina, kad didesnes degalų kainas iš esmės lemia du išoriniai faktoriai. Pirmiausia, naftos kaina yra gerokai pakilusi, o taip pat ir JAV doleris yra sustiprėjęs euro atžvilgiu. Todėl perkant žaliavą eurais ji tampa šiek tiek brangesnė.

„Yra ir trečias faktorius – naftos perdirbėjų maržos išlieka ganėtinai aukštos. JAV ekonomika yra stipri, todėl naftos produktų paklausa pasaulyje viršija pasiūlą. Jei prieš trejus metus mažos maržos kėlė finansinius iššūkius „Orlen Lietuvai“, tai šiuo metu tokio dalyko nėra, nes maržos yra pakilusios“, – teigia Ž. Mauricas.

Jis pastebi, kad mažmenininkai Lietuvoje linkę skubėti degalų kainas didinti, kuomet nafta brangsta, tačiau neskubama kainų mažinti žaliavai pingant. Taip esą siekiama apsidrausti nuo galimų nuostolių, ši tendencija pastebima ir kitose šalyse.

Degalų prekeiviai dabartinį brangimą vadina „atsistatymu“.

„Naftos kainos jau senokai po truputį keliauja į viršų, iš paskos keliauja ir didmeninė degalų kaina. Nelaikyčiau to dideliu augimu, tiesiog naftos kainos buvo kritusios labai žemai. Dabar vyksta šioks toks kainų atsistatymas iki lygmens, ties kuriuo apsimoka išgauti naftą“, – sako „Neste Lietuva“ generalinis direktorius Ringaudas Steikūnas.

Pigiau nei Estijoje

Dyzelino kaina Estijoje yra maždaug 12 centų už litrą didesnė nei Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje dyzelinas brangesnis maždaug dviem centais, rodo globalpetrolprices.com duomenys.

Benzinas Latvijoje kainuoja panašiai kaip ir Lietuvoje, Estijoje jis maždaug 2 centais brangesnis, o Lenkijoje – 6 centais pigesnis.

„Statoil“ degalines valdančios „Circle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis aiškina, kad Estijoje buvo didinami akcizai tiek benzinui, tiek dyzelinui – nuo vasario 1 d. akcizai šalyje didėjo 10 proc., jie didėjo ir pernai. O visus kitus skirtumus nulemia konkurencija rinkoje.

„Kainų skirtumus daugiausia lemia mokesčiai. Estijoje pernai didėjo akcizai degalams, dabar jie vėl didėja. Lietuvoje mažesnes kainas, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, lemia ir padidėjusi konkurencija – į šalį importuojame degalus per „Klaipėdos naftos“ terminalą iš Suomijos“, – teigia R. Steikūnas.

Naftos kainos toliau auga

Naftos kaina pasaulinėse prekių rinkose šiuo metu taip pat aukščiausia nuo 2015 m. liepos. Londone „Brent“ rūšies naftos barelis pirmadienį kainuoja 57 JAV dolerius, o Niujorke WTI rūšies nafta – 54 JAV dolerius. Palyginimui, lygiai prieš metus, dėl per didelės naftos pasiūlos, „juodojo aukso“ kaina svyravo apie 30 JAV dolerių už barelį. Šiuo metu nafta beveik dvigubai brangesnė nei prieš metus.

„Mes nesitikime, kad naftos barelio kaina viršys 60 JAV dolerių. Jei kainos augtų aukščiau, masiškai įsijungtų JAV skalūnų gavyba ir tai kainas numuštų“, – aiškina Ž. Mauricas.

Naftos kainas aukštyn pastūmėjo Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių sprendimai sumažinti naftos gavybos apimtį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo politika ir naftą išgaunančių šalių sprendimai gali lemti, kad „juodojo aukso“ kainos šiemet bus nestabilios.

Iki šiol nėra aišku, ar OPEC narės sumažins išgaunamos naftos kiekius, kaip žadėjo. Iki tol naftos kainos gali svyruoti tarp 52-62 JAV dolerių už barelį, „Bloomberg“ naujienų agentūrai teigia „Vitol Group“ analitikai.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...