captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Telia Lietuva” vadovas: klientai mokės ne už sunaudojamus duomenis, o už gaunamas paslaugas

Šiandien viešai paskelbta, kad dvi didelės telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ ir „Teo“ jungiasi į vieną, kuri bus žinoma nauju pavadinimu – „Telia“. Apie ateities ryšių ir technologijų plėtrą bei galimybes pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su „Telia Lietuva“ vadovu Kęstučiu Šliužu ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos profesorius Laimučiu Telksniu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Pone Šliužai, jungiasi dvi bendrovės, kurios teikia ir 4G, ir šviesolaidinio interneto paslaugas, ir mobilaus, ir fiksuoto ryšio paslaugas ir t.t. Atsiranda daug naujų galimybių. Kokios jos?

K. Šliužas: Esminės galimybės tikriausiai tos, kad kalbant apie sprendimus verslui ar žmonėms, nereikia galvoti kaip kas veikia. Klientui nereikia galvoti. Jeigu mes pernai kalbėjome apie procentus, kurie dengia tam tikrą teritoriją, ar panašius dalykus, tai dabar turbūt kalbėti apie vienos ar kitos technologijos skvarbą didelės prasmės nėra, nes visus domina kaip perduoti aukštos raiškos vaizdą, kaip padaryti, kad verslo informacija realiu laiku pasiektų visą vertės grandinę ir t.t. Kaip tai daroma, klientų paprastai nedomina.

– Prie ateities technologijų dar grįšime, bet turbūt nedaugelis žino, kad prof. L. Telksnys prieš 50 metų prognozavo interneto ir išmaniųjų įrenginių atsiradimą, be ko dabar neįsivaizduojame gyvenimo. Dabar sunku įsivaizduoti, kad kažkas visa tai nuspėjo prieš 50 metų. Profesoriau, žvelgdamas į dabartinę technologijų plėtrą, kaip jūs pats įsivaizduojate – kur yra ateitis?

L. Telksnys: Informacinės technologijos, ryšiai kuo toliau, tuo vaidins svarbesnį vaidmenį. Netgi ir sveikatą bus galima pradėti sekti ir tikrinti. Pavyzdžiui, stebėti laisvai judančio žmogaus širdies veiklą ir perduoti informaciją per ryšių priemones. Tik svarbu, kad tos ryšio priemonės dirbtų patikimai ir saugiai. Tai yra labai svarbu, nes internetu galima ne tik gydyti, bet ir šaudyti. Dabar juokiamasi, kad pigiausias šovinys yra internetinis. Taigi žiūrint technologiškai, dabartinė „Telia“ ir kitos ryšių kompanijas viską puikiai padarys, bet reikia užtikrinti, kad tas ryšys būtų ir saugus.

– Dabartiniai įrenginiai, kuriuos mes visi turim: išmanieji telefonai, kompiuteriai ir t.t., kaip jūs manote, profesoriau, ilgai egzistuos?

L. Telksnys: Taip, ilgai egzistuos. Manau, ateinančiais dešimtmečiais. Galbūt ateityje jie dar labiau mažės. Tarkime dabar mes turime tik mobilų telefoną, bet jau dabar kalbame apie išmanius laikrodžius, kurie bus tokie maži, kad net nesurinksime ten teksto, bus galima su jais tiesiog šnekėtis. Va tokia ateitis.

– Pavyzdžiui, 5G internetas, kuris nėra dar Lietuvoje įdiegtas, kokias galimybes toks ryšys suteikia? Ar tai yra tokio lygio skvarba, kuri leistų bet kur Lietuvoje žiūrėti raiškiąją televiziją, naudoti internetą ir kalbėti telefonu vienu metu, turint tik vieną įrenginį?

K. Šliužas: Iš esmės tikrai bus tokios galimybės. Kol kas dar jų „pačiupinėti“ realiame gyvenime negalime, nes nėra pasaulyje nustatyto bendro standarto. Jis bus maždaug po poros metų. Manyčiau, kad pirmuosius 5G pavyzdžius matysime 2018 m. Teko nemažai girdėti apie Pietų Korėjoje vyksiančią olimpiadą, kur planuojama tam tikras varžybas transliuoti 4K raiška per mobilų tinklą. O be 5G to padaryti būtų neįmanoma. Be abejonės, 2020 m. Tokijo olimpiadoje tikriausiai tai bus standartas. Kitas pavyzdys – be vairuotojų važiuojantys automobiliai. Šiandien tai dar yra testavimo stadijoje esanti technologija. Tačiau kas dabar yra trukdis – tai lėtinimas, kelių sekundžių vėlavimas. 5G šią problemą turėtų išspręsti. Taigi bepiločiai ne tik lėktuvai, bet ir automobiliai gali tapti realybe. Ta pati medicina, apie kurią užsiminė profesorius, greičiausia bus galima atlikti operacijas nuotoliniu būdu: klientas, pavyzdžiui, viename mieste ar šalyje, o gydytojas visai kitur. Taigi 5G atvers tikrai labai daug galimybių. Sėkmė turbūt slypi fiksuoto ir mobilaus ryšio kombinacijoje. Juk fizika sako, kad dažniai yra ore ribotas resursas – jų yra tiek, kiek yra.  Todėl didėjant duomenų kiekiui, įrenginių skaičiui, natūralu, ateis momentas, kai reikės rinktis, ką mes siunčiame tuo ribotu resursu – oru, o ką mes siunčiame šviesolaidžiu, kurio galime turėti tiek, kiek reikia.

– Tokie dalykai, kaip besivystantis milžinišku greičiu hibridinis internetas arba belaidė išmanioji televizija, arba daiktų internetas – kas tai yra?

K. Šliužas: Hibridinis internetas – tai įvairių technologijų kombinacija. Mūsų susijungimo esmė ir yra tai, kad mūsų neriboja jokia technologinė kombinacija. Konkrečiu atveju mes jau šį mėnesį savo klientams norime pristatyti dviejų technologijų „miksą“: viena dedamoji yra 4G, kita – DSL. Viena technologija duoda greitaveiką, kita – stabilumą. Galima WiFi technologiją kombinuoti su 4G. Klientas ateityje galės visiškai nesirūpinti, kokia priemone ar technologija jį pasiekia ryšys, skambutis ar pranešimas – viskas veiks kartu.

L. Telksnys: Bet labai svarbu, kad tas ryšys būtų realiame laike. Dabar, žiūrėkime, kalbant su Amerika nuolat būna taip, kad kažko paklausus ryšys vėluoja kelias sekundes ir, atrodo, kad kitas žmogus nieko negirdėjo. Taigi šitaip vairuoti gi negalima. Jeigu kalbame apie be žmogaus važiuojančius automobilius, jam jokie vėlavimai negalimi – nė sekundės dalių. Priešingu atveju toks pasiekimas prarastų prasmę.

– Už ką vartotojai mokės? Jeigu dabar dar yra aišku, kad mokame už sunaudotą duomenų kiekį, už skambučius, žinutes. Kas yra ateityje apmokestinama, pone Šliužai?

K. Šliužas: Ateityje tikriausiai daugelis verslų eina ta kryptimi, kad būtų apmokestinama tik tai, ką klientas naudoja ir kažkokia konkreti paslauga. Dabar dažniausiai mokama už duomenų kiekį, bet ateityje turbūt kalbėsime už paslaugų apmokestinimą. Pavyzdžiui, jūs namuose gyvenate vienas ir turite mobilų telefoną, televiziją ir galbūt WiFi – tai trys dedamosios, o jei kažkas turi tris vaikus ir namuose penkis įrenginius, dar kelis televizorius  ir dar kažkokią medicinos įrangą – tai greičiausiai bus kažkokia kita kaina.

– Profesoriau, įdomu bus pasižiūrėti, ar tikrai dar dešimtmečiais naudosime mobiliuosius telefonus ar išmaniuosius laikrodžius. Ar tai gali būti koks nors ausyje tvirtinamas elementas, valdomas balsu?

L. Telksnys: Žinoma. Aš ir noriu pasakyti, kad balsas bus pirmoje vietoje. Nes juk kaip mes bendraujame? Nei aš jums rašinėju, nei jūs man. Ir nespaudome vienas kito, kaip telefonų. Juk net raštu rašant negalima perteikti tos intonacijos, kuria žmogus kalba. Juk visa kultūra iš kalbos atsiradusi. Tik po to buvo išrastas raštas. Raštas yra kalbos konservai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...