captcha

Jūsų klausimas priimtas

Alytaus savivaldybė bandys atsikratyti nepatrauklaus investuotojo įvaizdžio

Regionai ieško būdų kaip pritraukti investuotojų į laisvąsias ekonomines zonas ar pramonės parkus. Alytaus savivaldybė planuoja į nepatrauklų pramonės parką pritraukti nekilnojamojo turto vystymo plėtotojų, kad šie pastatytų gamybinius pastatus ir juos siūlytų investuotojams. Kol kas Alytaus pramonės parke veikia dvi gamyklos, penkios dar tik statomos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Alytaus pramonės parkas kol kas nėra patrauklus investuotojams. Iš 45 suformuotų žemės sklypų su įrengta infrastruktūra išnuomota tik trečdalis ir tik penkiuose iš jų statomos vaisvandenių, aliejaus, medienos gamyklos, logistikos ir autoremonto centrai. 

Viename iš pramonės parko sklypų įsikurs didžiausia Baltijos regione stiklo paketų gamintoja „GlassLT“ – tai jau antroji bendrovės gamykla Alytuje. Plėsti gamybą regione pasak bendrovės vadovų, skatino kelios aplinkybės. Auga aplinkosaugos ir energinio efektyvumo reikalavimai O tai svarbu bendrovėms, eksportuojančioms gaminius į Vakarus. 

„Daug lėmė geografinė vieta, kadangi iš čia Lenkija yra arčiau, eksportas arčiau. Kitas dalykas – yra partneriai, jie šalia, jie už sienos, jie atlieka stiklo apdirbimo paslaugas, kurios mums reikalingos kasdien. Čia, Alytuje, išėjo tarsi toks klasteris, stiklo apdirbimo, stiklo panaudojimo. Pabaltijyje jam lygių nėra“, – sakė UAB „GlassLT“ generalinis direktorius Giedrius Jackūnas.

Visgi Alytaus miesto vadovai pripažįsta, kad pramonės parkas nėra patrauklus investuotojams.

„Trūksta patalpų. Netrukus taryba svarstys modelį, kaip mes galime paskatinti nekilnojamojo turto vystytojus, kad jie statytų pastatus, nuomotų juos investuotojams. Be abejo, tai jų rūpestis, mūsų parama bus simbolinė, bet tikimės, kad tai padės išjudinti nekilnojamojo turto rinką gamybinėse patalpose“, – kalbėjo Alytaus vicemeras Tautvydas Tamulevičius.

Alytuje vystomos kelios pramonės šakos – baldų gamybos, tekstilės, mašinų ir maisto. Buvusioje eksperimentinio namų statybos kombinato teritorijoje veikia Skandinavijos, Britanijos, Vokietijos kapitalo baldų, plieno lynų, stiklo gamybos įmonės.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas sako, kad ekonominių centrų Lietuvoje turėtų būti iki dešimties, tačiau kur ir kiek, esą būtinas ir politinis centrinės valdžios sprendimas. O regionai turi žinoti savo specifiką, kokių investuotojų reikia, turėti mokslo įstaigų, kurios rengtų kvalifikuotus darbuotojus. Geriausia esą būtų, jei savivaldybėse dirbtų atskiri skyriai, kurie visapusiškai rūpintųsi investuotojais.

„Svarbiausia – požiūris, o antra – loterijos bilietas. Jei prisiminsime Marijampolę, kuri pritraukė didžiausią investiciją šiemet (jie investavo į LEZ ir LEZ buvo jų loterijos bilietas, leidęs sukurti 1000 darbo vietų gamyklą). Kitos savivaldybės, dėl įvairių priežasčių, atsisakė tos idėjos arba neinvestavo, ir mes jau neturime joms loterijos bilieto tame puode“, – sakė M. Katinas.

Pasak M. Katino, be trijų didžiųjų miestų, didžiausias galimybes šiandien pritraukti užsienio investuotojų turi Šiauliai ir Panevėžys, Alytus ir Marijampolė, kitiems regionams esą reikėtų gerokai pasistengti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...