captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Lietuvos geležinkeliai“ atskleidė, ką gabentų „Rail Baltica“

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ mato didelį tiesiamos geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ potencialą – tokią poziciją bendrovė išdėstė naujienų agentūrai ELTA atsiųstame komentare.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Šiandien didžiuliai krovinių srautai juda kelių transporto pietūs–šiaurė sausumos koridoriumi. Įvairiais vertinimais, jie siekia iki 20 mln. tonų per metus. Kelių transportu iš Kaliningrado srities į rytus krovinių srautas sudaro dar apie 3 mln. tonų. Mūsų vertinimu, tai potencialus krovinys, kurį galėtume aptarnauti geležinkelio transportu“, – rašoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ komentare.

Bendrovė teigia, kad pagrindiniai kroviniai, į kuriuos dabar orientuojasi, yra: puspriekabių vežimas specializuotais vagonais, konteinerizuoti kroviniai. Vertinamos ir trąšų bei skystų krovinių vežimo galimybės, taip pat šaldytos produkcijos specializuotuose konteineriuose vežimas.

„Lietuvos geležinkeliai“ pridūrė, kad potencialus krovinys galėtų sukurti pridėtinę vertę ir Klaipėdos uostui, nes krovinio savininkas ar siuntėjas vertina visas galimas vežimų alternatyvas, taip pat ir jūrinį kelią per Klaipėdos uostą, kaip vieną iš alternatyvų „Rail Baltica“ koridoriui.

Kaip skelbta, naujienų agentūros ELTA kalbinti Klaipėdos jūrų uosto atstovai santūriai vertina „Rail Baltica“ projektą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sakė, kad dar anksti užtikrintai teigti, kokį poveikį uostamiesčiui turės naujos vėžės atsiradimas, bet, pasak jo, kai kurios krovos kompanijos nerimauja.

„Be abejo, iš uosto pozicijos bet kokia alternatyvi infrastruktūra reiškia konkurenciją. Tad uostininkai žiūri su tam tikru nuogąstavimu, kad gali prarasti dalį krovinių“, – sakė A. Vaitkus.

Tai patvirtino ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas bei UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ generalinis direktorius Vaidotas Šileika, teigęs, kad projektą vertina prieštaringai.

„Žvelgiant iš krovinių gabenimo perspektyvos, manytume, kad kils konkurencija Klaipėdos uostui ir uosto krovos kompanijoms. Vėžė nebus nutiesta iki Klaipėdos, o mūsų kaimyniniai uostai – Ryga ir Talinas – turės tokią vėžę. Tad galimas krovinių persiskirstymas tarp Baltijos šalių“, – sakė V. Šileika.

Projekto „Rail Baltica“ tikslas yra geležinkeliu sujungti Suomiją, Baltijos valstybes ir Lenkiją su kitomis Europos šalimis. Moderni, europinio standarto geležinkelio vėžė jungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Numatoma ir atšaka Kaunas–Vilnius. Lietuva jau yra įgyvendinusi pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą – nutiesusi geležinkelio ruožą nuo bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienos iki Kauno. Dabar planuojamas linijos tiesimas nuo Kauno iki bendros Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...