captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Rail Baltica“: svarbiausi projekto faktai

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai antradienį pasirašo susitarimą dėl europinės vėžės „Rail Baltica“ plėtros. Taip siekiama sklandaus projekto įgyvendinimo iki 2025 metų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje, kur per penkerius metus nauja, 1435 milimetrų pločio geležinkelio vėžė buvo nutiesta nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiuo metu visi geležinkeliai yra rusiškos vėžės – jų plotis siekia 1520 mm.

BNS pateikia svarbiausius „Rail Baltica“ projekto faktus.

„Rail Baltica“ istorija

Apie „Rail Baltica“ Baltijos šalys pradėjo kalbėti 2001 metais, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo ministrai pasirašė tarpvalstybinį projekto įgyvendinimo susitarimą – jis numatė, jog nauja vėžė turi sujungti Baltijos šalis su Europos geležinkelių tinklu. Po dvejų metų Europos Komisija (EK) „Rail Baltica“ įtraukė į prioritetinių infrastruktūros projektų sąrašą

2004 metų liepą vyriausybė nusprendė, kad naujoji europinė vežė Lietuvoje turėtų būti nutiesta per Kauną, tačiau 2005 metų pradžioje Vilniaus savivaldybė Vyriausybės paprašė išnagrinėti galimybę tiesti vėžę per sostinę. Tik po aršių diskusijų Vilnius buvo prijungtas prie projekto.

2007 metų pabaigoje prasidėjo „Rail Baltica“ pirmojo etapo – nuo Lenkijos sienos iki Kauno – įgyvendinimas. Pirmosios 40 kilometrų atkarpos statyba pradėta 2010 metais, ji baigta 2015 metų rudenį.

2015 metų birželį Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija pasirašė deklaraciją dėl transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimo.

Vilniaus atšaka stabdė bendros įmonės kūrimą

Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, kilo ne vienas ginčas tarp projekto partnerių. Vienas jų buvo bendros projekto įgyvendinimo įmonės įsteigimas. Didžiausias aistras kėlė Lietuvos noras prie „Rail Baltica“ prijungti atšaką Kaunas-Vilnius. Šiai idėjai nepritarė Latvija ir Estija.

2013 metų pirmoje pusėje Lietuva siūlė išvis nekurti bendros įmonės, tačiau tam nepritarė Latvija ir Estija.

2013 metų rugsėjį Vyriausybė pritarė, kad projektui būtina įsteigti bendrą Baltijos šalių įmonę. Baltijos šalių susisiekimo ministrų susitikime iki paskutinės minutės buvo deramasi, kad Latvija ir Estija pritartų Vilniaus atšakai. Jame buvo pasirašyta deklaracija dėl bendros įmonės steigimo.

Vilniaus atšakos klausimas vėl iškeltas 2014 metų pradžioje, kai Latvija ir Estija pareiškė, jog Vilniaus prijungimas prie projekto turi būti svarstomas politiniu lygmeniu. Susitarimas buvo pasiektas 2014 metų balandį. Tų metų rudenį „Aecom“ studija parodė, jog atšaka iš Kauno į Vilnių būtų ekonomiškai naudinga ir kainuotų apie 850 mln. eurų.

BNS nuotr.

Ginčytasi dėl viešųjų pirkimų tvarkos

2014 metų spalį įsteigus bendrą įmonę „RB Rail“, kilo dar vienas didelis ginčas – dėl viešųjų pirkimų tvarkos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) paskirstymo. Lietuva siekė, kad PVM būtų mokamas toje šalyje, kurioje atliekami darbai. Todėl norėta pakeisti viešųjų pirkimų tvarką: vienus projektus skelbtų bendra projekto įmonė, o kitus – atskiros šalys.

„Rail Baltica“ projekto koordinatorė Catherine Trautmann pernai birželį paragino Baltijos šalis susitarti dėl „RB Rail“ valdymo, dar anksčiau ji buvo pareiškusi, kad valstybės gali netekti paramos, jei nesusitars dėl projekto įgyvendinimo.

Europos Parlamento Turizmo ir transporto komiteto pirmininkas Michaelas Crameris pernai rugsėjį įspėjo, kad trys Baltijos šalys gali prarasti projektui skirtas ES lėšas, jeigu ir toliau nesutars dėl jo įgyvendinimo.

Galutinai dėl to susitarta pernai rugsėjį – nuspręsta, jog PVM turi likti toje šalyje, kurioje atlikti darbai, o konkursai bus skelbiami per „RB Rail“ atstovybes Lietuvoje ir Estijoje, Latvijoje – per bendrą įmonę.

Tačiau tuometinis valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pernai spalį vienintelis iš visų susijusių institucijų vadovų Baltijos šalyse nepasirašė viešųjų pirkimų sutarties, motyvuodamas, kad ji yra nenaudinga Lietuvai. Dėl to kilo grėsmė, kad „Rail Baltica“ gali prarasti ES finansavimą. Sulaukęs didelio spaudimo, S. Dailydka pasirašė susitarimą.

Skaičiai ir faktai

Bendra įmonė „RB Rail“, atsakinga už projekto įgyvendinimą, buvo įkurta 2014 metų spalį. Tuo pat metu „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigė antrinę bendrovę „RB statyba“, kuri tapo „RB Rail“ akcininke, jai vadovauja buvęs Seimo narys, socialdemokratas Dainius Budrys.

2015 metų spalį „RB Rail“ valdybos pirmininke tapo Norvegijos kompanijoje „Statoil“ dirbusi Baiba Rubesa. Buvusios Lietuvos susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės ir B. Rubesos požiūriai dažnai skyrėsi, abi pusės ne kartą viešai kritikavo viena kitą.

2016 metų gruodį „RB Rail“ filialo Lietuvoje vadovu paskirtas Artūras Vilimas, anksčiau vadovavęs bendrai Lietuvos ir Lenkijos įmonei „LitPol Link“.

Bendra „Rail Baltica“ vėžės vertė, įvairiais skaičiavimais, siekia 3,7-5,2 mlrd. eurų. 2014-2020 metais ES jam skirs iki 85 proc. tuo metu įgyvendinamų projektų vertės. Vien Lietuvai 2015-2016 metais ES skyrė apie 311 mln. eurų: 106 mln. eurų – tiesiogiai „Lietuvos geležinkeliams“, dar 205 mln. eurų – per „RB Rail“.

Lietuvoje atkarpos ilgis siekia 366 kilometrų, Latvijoje ir Estijoje – maždaug po 300 kilometrų, o Lenkijoje – 430 kilometrų.

2015 metų pabaigoje pastatyta 120 km ilgio „Rail Baltica“ trasa nuo Lenkijos iki Kauno kainavo 364,5 mln. eurų – nutiesta nauja europinio standarto ir atnaujinta rusiško standarto geležinkelio linija. Projekto metu įrengta ir pastatyta 19 tiltų, 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.

„Rail Baltica“ yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją bei Suomiją.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close