captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai vis dažniau išsimokėtinai gerina gyvenimo kokybę

Vyresnio amžiaus žmonėms – buitinė technika, jaunesniems – dar ir telefonai. Tokia pastarųjų metų tendencija įsigyjant prekių ar paslaugų vadinamuoju „lizingu“. Skaičiuojama, kad tokias sutartis yra sudaręs bene kas antras Lietuvos gyventojas. Ir nors dominuojantys pirkiniai išlieka tie patys, pokyčiai vyksta.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Matosi tai, kad keičiasi pirkėjo krepšelis. Jeigu prieš 17 metų dažniausia ir populiariausia prekė buvo televizoriai, automatinės skalbimo mašinos – t.y. stambūs pirkiniai, tai šiandien vis dažniau krepšelyje atsiranda su geresne gyvenimo kokybe susiejamų prekių. Tai – poilsio kelionės, medicinos ir grožio paslaugos, abonementai sporto klubams ar, sakykim, atsiskaitymas už studijas“, – pasakoja „Mokilizingas“ komercijos vadovas Saulius Kuliešius.

Remiantis „Berent“ ir „Mokilizingas“ duomenimis, stambiausias „lizingo“ būdu įsigytas pirkinys per pastaruosius 2 m. buvo:

Buitinė technika – 34 proc. vartotojų;

Telefonas –17 proc.;

Kompiuterinė įranga – 17 proc.;

Baldai, interjero prekės – 9 proc.;

Automobilio remontas – 5 proc.;

Sodo, daržo prekės – 2 proc.;

Statybos, remonto įranga – 2 proc.;

Įmoka už studijas, kursus – 2 proc.;

Poilsinė kelionė – 1 proc.

Kita – 10 proc.;

Per pastaruosius dvejus metus vadinamojo „lizingo“ būdu daugiausia įsigyta buitinės technikos – ji sudaro per 30 procentų visų taip nupirktų prekių ar paslaugų. Perpus mažiau įsigyta telefonų ir kompiuterinės įrangos. Po jų seka baldai, interjero prekės, automobilio remontas. 

Skaičiuojama, kad kredito paraiškų skaičius „lizingui“ ir vartojimo kreditui gauti praėjusiais metais augo.

„Didžiausias kreipinių skaičius buvo pas mobiliojo ryšio operatorius, tai dažniausia susiję su mobiliųjų įrenginių pirkimu: telefonų ar planšečių. Palyginti su praėjusiais metais, augimas buvo 20 proc. Mažiau buvo kreipinių į bankus pasiimti vartojimo kreditą – augimas buvo apie 14 proc., mažiausias buvo į kredito ir „lizingo“ įmones – paimti paskolą pinigais ar išsimokėtinai įsigyti kažkokią prekę – ten augimas buvo tik apie 4 procentus“, – pasakoja „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Tačiau realiai sudarytų sutarčių kiekis pernai sumažėjo 9 procentais.

Įmonių teigimu, kuo žmogaus pajamos didesnės, tuo jis labiau linkęs skolintis. Per pastaruosius dvejus metus aktyviausiai tą darė tie, kurių pajamos siekė nuo 700 iki 1000 eurų.

Bankai pastebi, kad vartojimo kredito suma, kurią skolinasi žmonės, per metus išaugo.

„Vidutinė vienos paskolos vertė yra 3700 eurų ir ji yra apie 10 procentų didesnė, nei būdavo prieš metus. [...] Ir ta suma imama yra dažniausiai ketveriems metams. Ta suma atspindi, kad po truputį didėja vartotojų pajamos – iš esmės jie gali sau leisti pasiimti didesnę paskolą, na ir turbūt [tai atspindi, kad] iš dalies ir brangsta tam tikros įsigyjamos prekės“, – aiškina SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Poviliauskas.

Specialistai prognozuoja, kad ateityje „lizingo“ paslaugų paklausa nuosaikiai augs.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...