captcha

Jūsų klausimas priimtas

Foninė muzika viešose vietose: nelegaliai skamba vis rečiau

Asociacija LATGA atnaujino komercinių organizacijų, naudojančių asociacijos atstovaujamų autorių repertuarą, žemėlapį. Nuo šiol, naudojantis juo, galima anonimiškai pranešti apie galimai neteisėtai naudojamus kūrinius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Populiarus  dainų atlikėjas ir autorius Edgaras Lubys sako lėšų gyvenimui užsidirbantis tik iš kūrybos. Kadangi priklauso autorių teises ginančioms organizacijoms, tai dalį pajamų gauna už savo kūrinius, kurie kaip fonas skamba parduotuvėse, kitose viešose vietose. Lėšos, gautos už foninę muziką, sudaro beveik ketvirtį visų autoriaus pajamų. Pasak jo, atsilyginti už kūrinių naudojimą – tiesiog būtina.

„Reikia tokios švietėjiškos sklaidos, kad žmonės žinotų, kad yra ir intelektinė nuosavybė, t.y., kad tu panaudoji savo intelektinius, meninius resursus, panaudoji savo talentą, savo daugiametį įdirbį ir pan. Už tai tu tiesiog gauni kažkokį mokestį, atlyginimą“, – sako E. Lubys. 

Lietuviško kapitalo prekybos tinklo „Maxima“ grojaraščiuose Lietuvos autorių muzika užima reikšmingą dalį. Didžiųjų prekybos centrų mokesčiai, sumokami autoriams, esą siekia dešimtis ir net šimtus tūstančių eurų per metus, tačiau lietuviškos foninės muzikos atsisakyti šiame tinkle neketinama.

„Ji yra labai svarbi, ji yra pritaikoma netgi tam tikroms progoms. Pavyzdžiui, valstybinių švenčių metu arba kokių nacionalinių  minėjimų metu tos muzikos būna netgi dar daugiau ir JI būna temiškai atrenkama“, – pasakoja „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Dantė.

Užsieninę ar Lietuvos autorių muziką naudoti grojaraščiuose – kiekvieno pasirinkimo reikalas. Nuo sausio Lietuvos autorių foninė muzika nebeskambės „Statoil“ degalinėse, nes tinklas pakeitė paslaugų tiekėją.

„Mums svarbu, kad grojaraščiai būtų įdomūs, patrauklūs, kad jie būtų legalūs ir kad jų autoriams, atlikėjams būtų sumokėtas atlyginimas. Tai, ar grojaraštyje yra užsienietiška, ar lietuviška muzika, yra tiesiog pasirinkimo klausimas. Šiuo metu mes pasirinkome užsienio muzikos atlikėjus“, – aiškina „Statoil“ atstovė spaudai Džolita Adomkienė.

Asociacijos LATGA atstovaujamų maždaug 2000 dainų autorių muziką kaip foną savo įstaigose naudoja maždaug 3000 komercinių organizacijų, turinčių LATGA licencijas. Ūkio objektų,  kūrinius naudojančių be sutarčių, esą mažėja. Pernai dėl neteisėto foninės muzikos naudojimo buvo iškelta tik pora civilinių bylų. Atstovaudama autorių interesams, LATGA savo svetainėje sukūrė žemėlapį, kuriame galima surasti visas organizacijas, naudojančias jos atstovaujamų autorių repertuarą.

„Įdiegėme dar vieną papildomą funkciją, t.y. aktyvūs visuomenės nariai gali pranešti apie, jų nuomone, neteisėtai naudojamus kūrinius. Tiesiog paspaudę tašką ant žemėlapio jie gali suvesti labai trumpą informaciją ir ji automatiškai atsiduria mūsų duomenų bazėje. Galima tai daryti tiesiog prisistatant arba visiškai anonimiškai“, – akcentuoja LATGA Muzikos kūrinių licencijavimo poskyrio vadovas Arvydas Adamonis.

LATGA ragina įstaigas ir įmones solidarizuotis su Lietuvos atlikėjais ir naudoti būtent jų kūrybą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close