captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokėjimo paslaugų rinka ruošiasi pokyčiams

Bankininkystės sektoriuje artimiausiu metu numatomi ryškūs pokyčiai, galintys padidinti konkurenciją vykdant mokėjimus elektroninėje erdvėje ir duoti papildomos naudos vartotojams.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nuo 2018 m. sausio 13 d. įsigaliojant Europos Sąjungos (ES) Antrajai mokėjimo paslaugų direktyvai (PSD2, Direktyva), komerciniai bankai privalės leisti vykdyti mokėjimus ir kitiems, trečiųjų šalių paslaugų teikėjams (angl. „third party provider“ – TPP). Tai reiškia, kad į rinką atėję „FinTech“ (finansinių technologijų) sektoriaus atstovai turi galimybę pasiūlyti greitesnius, pigesnius mokėjimus bei kitas paslaugas.

Būsimos permainos ir pasiruošimas joms aptarti ketvirtadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje „FinTech Re-Evolution | PSD2&Blockchain“, kuri surengta „Barclays“ įkurtoje startuolių erdvėje „Rise Vilnius“.

Lietuvos banko (LB) ekonomistas Šarūnas Grigas, pristatydamas atskirą nuo centrinio banko poziciją, teigė, kad PSD2 (lyginant su prieš dešimtmetį priimta ankstesniąja direktyva – PSD), siūlo pastebimų pokyčių, bet pastariesiems pasiruošti lieka nedaug laiko. Š. Grigas taip pat svarstė, kokį veiksmų scenarijų gali rinktis komerciniai bankai, faktiškai praradę klientų informacijos valdymo monopolį.

„Bankai gali susitaikyti su situacija arba sabotuoti naujoves, eiti prieš rinką. Pastarasis kelias turbūt sulauktų tiek reguliuojančių institucijų, tiek ir vartotojų neigiamos reakcijos. Kitas požiūris: užbėgti įvykiams už akių, pavyzdžiui, investuojant į momentinius mokėjimus, tokiu atveju vartotojai, labiau pasitikintys jau žinomu savo banku, rinktųsi jį, o ne naują rinkos dalyvį. Bet šiuo atveju būtų sunku apskaičiuoti, kiek apsimoka tokios investicijos. Dar vienas variantas: bankai gali patys tapti trečiųjų šalių paslaugų teikėjais“, – aiškino LB Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Š. Grigas.

Naujų paslaugų atsiradimas susijęs ir su naujais saugumo iššūkiais. Europos Sąjunga dabar skiria didelį dėmesį sustiprinti vartotojų identifikavimą ir užpildyti galimas reguliavimo spragas. Kompanijos „Forbis“ atstovas Antonas Zujevas konferencijoje teigė, kad saugumo klausimas tampa dilema ir komerciniams bankams.

„Iš bankų bus reikalaujama suteikti prieigą prie vartotojų duomenų, bet kartu iš jų prašoma atitikti likvidumo reikalavimus ir mažinti kitokią riziką“, – sakė A. Zujevas. Jis pridūrė, kad kol kas neaišku, kaip pokyčiai atsispindės kiekvienoje atskiroje valstybėje, pavyzdžiui, kiek skirsis Lietuvos ir Latvijos teisės aktai šiuo klausimu. Minėti ir kiti iššūkiai.

Dar pernai vasarį Lietuvos bankas pranešė apie šalyje pradėjusią veikti mokėjimo inicijavimo paslaugą, kai elektroninės parduotuvės klientas gali ne bankui, o minėtos paslaugos teikėjui nurodyti vienkartinius savo internetinės bankininkystės kodus, savo ruožtu teikėjas atlieka atsiskaitymą su parduotuve. Pagal šią tvarką, bet kuri elektroninė parduotuvė vietoje keleto sutarčių su skirtingais bankais gali sudaryti vieną sutartį su mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėju. Kol kas Lietuvoje aukštų paslaugos standartų laikomasi savanoriškais pagrindais, nes PSD2 direktyvos, numatančios mokėjimo inicijavimo paslaugų reguliavimą, nuostatos dar nėra perkeltos į Lietuvos teisės aktus. Tai veikiausiai bus padaryta šiemet.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...