captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nesąžiningi NT vystytojai traukiami į dienos šviesą

Vilniaus miesto savivaldybė gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštą, kuriame pranešama apie 3 pradėtus tyrimus dėl galimų nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų, rašoma Vilniaus miesto mero patarėjo viešiesiems ryšiams išplatintame pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kad pradėjo tyrimus dėl veiksmų, galimai pažeidžiančių nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas dėl šių privačių subjektų: UAB „Paupio valda“ (poilsio paskirties pastato statyba adresu Turniškių g. 34A), UAB „Švitrigailos namai“ (svečių namų paskirties pastato statyba Švitrigailos g. 16B), UAB „E47“ (svečių namų paskirties pastato statyba adresu Eišiškių pl. 47).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl bendrovių „Vingės statyba“ (administracinės paskirties pastato statyba adresu Tolminkiemio g. 19A) ir UAB „Prodo“ (administracinės paskirties pastato statyba adresu Paplaujos g. 1, statybos leidimas išduotas UAB „Baltic petroleum).

Visos šios įmonės viešai internete skelbė apie parduodamus butus statomuose arba pastatytuose pastatuose, nors statybos leidimai buvo išduoti visai kitiems tikslams.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pernai lapkritį  kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar veiksmai, kai pagal savivaldybės išduotus leidimus statyboms pastatomi negyvenamosios paskirties pastatai, tačiau juose esančios patalpos parduodamos kaip butai, nepažeidžia viešojo intereso.

Savivaldybės Miesto plėtros departamento atlikto tyrimo metu iš viso nustatyta 12 tokių atvejų, kai Vilniuje buvo pradėti statyti negyvenamosios (komercinės ar rekreacinės) paskirties pastatai, tačiau vėliau patalpos tokiuose pastatuose parduodamos kaip butai. Vilniaus miesto savivaldybei sukėlė susirūpinimą tai, kad tokia veikla daugeliu atvejų ne tik yra piktnaudžiaujama siekiant apeiti įstatymais nustatytus daugiabučiams keliamus didesnius reikalavimus, tačiau ir grubiai pažeidžiami Vilniaus miesto Bendrojo plano reikalavimai.

Pavyzdžiui, statydami komercinės paskirties pastatą, vystytojai gali pastatyti iki dviejų kartų daugiau parduodamo ploto, nei statant gyvenamąjį, nes galimas didesnis užstatymo tankumas. Be to, tokiu atveju taikomi mažesni automobilių stovėjimo vietų sklype reikalavimai, nebūtinas patalpų apšvietimas tiesiogine saulės šviesa, neįrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, ir t.t.

Savivaldybė siekia, kad nesąžiningi architektai, pasirašantys ant tokių visiškai apsimestinių projektų, atsidurtų padidintos rizikos sąraše bei prarastų kvalifikacijos atestatus.

Dėl vartotojus klaidinančių ir miestiečiams žalingų NT sandorių tyrimą atlieka ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...