captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nors startuolių rinka sulėtėjusi, verslininkai į ateitį žiūri optimistiškai

Sulėtėjusi, tačiau auganti – tokia šiuo metu startuolių rinka Lietuvoje. Ir nors investicijų nepritraukta tiek, kiek 2014 ir 2015 metais, specialistai bei verslininkai į ateitį žvelgia optimistiškai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Sakoma, kad dviračio nebeišrasi, tačiau lietuviai sukonstravo prototipą, kurį įvardija kaip galimą greičiausią rinkoje elektra varomą dviratį. Ši transporto priemonė panaši į motociklo bei dviračio hibridą ir pasiekia 100 km/val. greitį. Tačiau, pasak kūrėjų, tai – ne riba.

Įmonė, sukūrusi dviratį, veikia kaip startuolis. Prieš maždaug metus gavusi pirmąjį išorinį finansavimą, dabar ji planuoja ir tolimesnę plėtrą. Įmonės bendraturtis teigia, kad labai svarbu pirmiems pristatyti galutinį produktą.

„Jeigu mes nespėjam išleisti produkto anksčiau, nei „išeina“ didieji gamintojai, pvz., „Yamaha“, „Honda“, kurie, matosi, į elektrinius žiūri, [...] jau yra mums blogai“, – pasakoja „Pro Motu“ bendraturtis Linas Kraniauskas.

Startuolių rinkoje pastebimas augimas. „Versli Lietuva“ suskaičiavo, kad 2016-ųjų pabaigoje šalyje veikė daugiau nei 300 startuolių įmonių. Per metus jų padaugėjo maždaug šeštadaliu. Darbuotojų skaičius šiame sektoriuje taip pat išaugo. Pernai čia dirbo per pusantro tūkstančio žmonių. Tai beveik 14 proc. daugiau nei 2015-aisiais.

Ir šios įmonės kuria ne tik paslaugas informacinių technologijų srityje, bet ir produktus, kurie fiziškai apčiuopiami.

Tiesa, pernai gerokai sumažėjo startuolių finansavimas – jis siekė apie 6 milijonus eurų. Tai maždaug 8 kartus mažiau nei užpernai.

„Ateinančiais metais mes, be abejo, irgi tikimės, jog startuolių kiekis didės. Tačiau problema yra ta, kad šiuo metu yra tokie kaip ir metai be finansavimo iš rizikos kapitalo fondų, nes senieji rizikos kapitalo fondai, dengiami iš ES investicinio fondo, užsidarė ir nauji yra dar nepradėti“, – aiškina „Startup Lithuania“ vadovė Rimantė Ribačiauskaitė.

Ir nors Lietuvoje startuolių daugėja, pasaulinės tendencijos beveik nesikeičia. Pasak specialistės, vidutiniškai devyni iš dešimties startuolių žlunga per pirmuosius savo gyvavimo metus.

Tačiau sėkmės istorijų, kaip startuolį paversti pelninga įmone, yra ir mūsų šalyje. Pasak verslininkų, labai svarbu turėti aiškią plėtros viziją.

„Buvom sau išsikėlę tikslus,  ką mes turime padaryti pirmaisiais veiklos metais, antraisiais veiklos metais, trečiaisiais veiklos metais. Įmonė šiais metais švęs penkerių metų jubiliejų ir visas penkerių metų įdirbis buvo investicija į ateities plėtrą. Tai šio metu mes jau leidžiam naują produktą, po kelių metų planuojam dar vieną naują produktą. Tai, sakykim, tai, ką mes darėme per penkerius metus,  buvo ne uždirbtas pelnas, o investicija į įmonės augimo potencialą, į tam tikrų rezultatų kokybišką augimą. Ir, kaip skelbia posakis, tikimės, kad pjausim grūdus dar po kelių metų“, – pasakoja „Deeper“ direktorius Aurelijus Liubinas.

Verslininkai taip pat pastebi, kad startuoliams, kuriantiems praktinius produktus, Lietuvoje tą daryti apsimoka, nes veiklos sąnaudos kur kas mažesnės nei didžiuosiuose Europos miestuose.

Ūkio ministras: startuolių viza paskatins inovacijas Lietuvoje

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo nustatoma vadinamųjų startuolių vizų (angl. „Startup Visa“) gavimo tvarka. Nuo 2017 metų, įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, startuolių vizas galės gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, rašoma pranešime spaudai.

„Patvirtinus taisykles, realiai pradeda galioti lankstesnės migracijos taisyklės aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms – nebereikalaujama nustatyto kapitalo dydžio ar privalomo įdarbintų darbuotojų skaičiaus. Iki šiol galioję palyginti griežti reikalavimai neskatindavo užsienio talentų savo inovatyviam verslui rinktis Lietuvą. Dabar situacija keičiasi iš esmės. Prie inovacijų kūrimo mūsų šalyje norintys prisidėti startuoliai savo veiklą galės pradėti kur kas lengviau“, – sako ūkio ministras M. Sinkevičius.

Pagal ministro patvirtintą tvarką įgaliotoji institucija VšĮ „Versli Lietuva“ spręs, ar užsieniečio veikla yra tinkama startuolio vizai gauti. Sprendimas bus priimamas įvertinus numatomos steigti įmonės veiklą, užsieniečio kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą bei atsižvelgus į komisijos, kurią sudarys Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, verslo konsultacijų bendruomenės „Startup Lithuania“ bei rizikos kapitalo fondų ir verslo akceleratorių atstovai, išvadas. Šią tvarką Ūkio ministerija parengė kartu su programos „Kurk Lietuvai“ ir „Versli Lietuva“ specialistais. 

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai nustato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje startuoliams bus išduodamas 1 metams ir suteikiama galimybė jį pratęsti dar 1 metams. Po dvejų metų užsienietis galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kaip įmonės vadovas ar akcininkas teisėtos veiklos pagrindu. Startuolio veiklos vertinimas truks iki 30 dienų, o startuolio vizą Migracijos departamentas išduos per 2 mėnesius bendrąja tvarka arba 1 mėnesį skubos tvarka.

Nustačiusi teisę įgyti startuolių vizą, Lietuva prisijungė prie šią iniciatyvą jau įteisinusių valstybių: Olandijos, Danijos, Prancūzijos ir Izraelio.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close