captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip ir kada pasakyti vadovui, kad jūsų netenkina alga?

Neužtenka manyti, kad jūs vertas didesnio atlyginimo: deryboms su vadovu turite būti parengęs ne vieną argumentą, įrodantį, kad dirbate geriau ir esate vertas daugiau. Taip LRT.lt sako karjeros konsultantas Karolis Blaževičius. Savo ruožtu vadovų paieškos specialistas Šarūnas Dyburis pažymi, kad sulaukus neigiamo atsakymo galima galvoti apie darbovietės keitimą, tačiau paprastai geresnis kelias – konkrečiai išsiaiškinti, kokie rezultatai turi būti pasiekti, kad atlyginimas kiltų.  
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vadovų paieškos kompanijos „AIMS International Lietuva“ vadovaujančiojo partnerio Š. Dyburio teigimu, pokalbiui su vadovu apie atlyginimo didinimą tinkami laikai yra trys.

„Pats geriausias laikas derėtis dėl darbo sąlygų ir paskatinimų sistemos – pradedant dirbti ir sutinkant su darbo pozicija. Geriausia, kai kriterijai, tikslai, ką pasiekus darbuotojo atlygis galėtų būti didinamas, yra apibrėžiamas labai aiškiai ir, pageidautina, raštiškai.

Kitas tinkamas laikas yra tuomet, kai yra pasiekti tikrai geri darbo rezultatai. Trečia priežastis derėtis dėl atlyginimo pakėlimo yra tuomet, kai atlygis tokių pozicijų rinkoje padidėja, yra oficialūs statistiniai duomenys“, – pažymi Š. Dyburis.

Įmonės „Indigroup“ vykdantysis partneris, karjeros konsultantas K. Blaževičius sako, kad inicijuoti pokalbį reikėtų tuomet, kai darbuotojas žino, kad jis yra to vertas.

„Tinkamas laikas tuomet, kai pastebimi teigiami pokyčiai žmogaus darbinėje veikloje, geresni rezultatai. Žinoma, galimybės išmatuoti rezultatus skiriasi pagal darbuotojo veiklos pobūdį, bet laikas tokiam pokalbiui yra tada, kai tie rezultatai yra aiškiai pagerėję, o ne tada, kai pats žmogus tiesiog mano, kad jis geriau dirba. Tai nereiškia, kad jis būtinai turi daryti daugiau, bet tiesiog kažką daryti geriau“, – kalba K. Blaževičius.

Kaip pradėti pokalbį

Pasak specialistų, metinis pokalbis yra puikus laikas tokioms deryboms, tačiau, jei jo nėra, pokalbį reikia inicijuoti pačiam.

„Metinio pokalbio metu pradėti derybas dėl atlyginimo didinimo yra paprasčiausia, tačiau, jei kompanija neturi metinių pokalbių arba jie yra dažnesni, nebūtina laukti metus. Tačiau pokalbis apie algos didinimą neturi atrodyti kaip tam tikras kaprizas, šantažo forma – „arba jūs padidinate man atlyginimą, arba aš išeinu“.

Visuomet reikia turėti mintyje, kad toks blefas gali turėti neigiamų pasekmių. Jei darbdavys galvoja, kad atlyginimas tinkamas, toks elgesys gali sumažinti pasitikėjimą tuo darbuotoju. Taigi reikia gerai pasvarstyti, ar rezultatai tikrai tokie geri ir ar tikrai yra kuo pasigirti“, – sako Š. Dyburis.

Savo ruožtu K. Blaževičius pažymi, kad pradedant pokalbį pirmiausia reikėtų klausti, ką apie darbuotojo darbą mano vadovas, o ne pačiam pradėti dėstyti faktus.

„Puolimo taktika „aš gerai dirbu, mano rezultatai geri“ yra neteisinga. Pirmiausia reikėtų leisti vadovui pasakyti, kad jis mano, jog darbuotojas gerai dirba, ir pasiaiškinti faktus, kodėl tai vyksta, kodėl rezultatai geresni, ar vadovas tam pritaria. Daugiau reikia klausti, o ne teigti“, – pataria K. Blaževičius.

Kokių argumentų parengti

Pasak K. Blaževičiaus, geriausi argumentai tokio pokalbio metu – apčiuopiamai pagerėję darbo rezultatai.

„Tokiam pokalbiui reikia gerai pasirengi, turėti keletą argumentų, kodėl jūsų atlyginimas turėtų didėti. Jei darbai sunkiai apibrėžiami skaičiais, rasti argumentų gali būti sudėtingiau, tačiau galbūt atlyginimas turėtų kilti, nes darbuotojas optimizavo savo veiklą, daro mažiau klaidų“, – sako pašnekovas.

Anot karjeros konsultanto, reikia būti pasirengus pateikti darbo rezultatus, tačiau nereikia jų „ant popieriaus“, žmogus turi būti pasirengęs kalbėti apie tai. Taip pat reikia nusiteikti įvairiems scenarijams, bet atsakymą dėl algos pakėlimo reikia stengtis gauti jau pokalbio metu.

„Dažnai vadovas pasako, kad jis pagalvos, o tai – labai neapibrėžta, tad darbuotojui tampa suku vėl kreiptis į vadovą, prašyti, tą kalbą vėl tęsti.

Reikėtų orientuotis į tokią pokalbio tėkmę, kuri atskleistų, kad vadovas supranta, jog darbuotojas dirba geriau, algą reikėtų kelti ir nurodo datą, kada tai galėtų įvykti. Negalima tiesiog pasikalbėti, kaip gerai sekasi, ir baigti tuo, kad algos didinimo galimybė bus svarstoma vėliau. Be to, pokalbiai dėl atlygio kėlimo gali būti daugiausia du kartus per metus, reikia juos taupyti“, – pažymi K. Blaževičius.

Kaip reaguoti į neigiamą atsakymą

Pasak Š. Dyburio, išgirdus neigiamą atsakymą, reikia labai aiškiai išgirsti ir argumentus, kodėl atlygis nebus didinamas, kaip skiriasi rezultatų vertinimas iš darbuotojo ir darbdavio pusės.

„Reikia būti pasirengus gauti neigiamą atsakymą, o po to sprendimai yra keli. Pirmasis galimas sprendimas – keisti darbovietę, jei tai yra principinis reikalavimas ir darbuotojas tikrai mato, kad kažkur kitur gali uždirbti daugiau.

Kitas kelias, kurį labiau rekomenduojame, išgirsti argumentus ir sutarti dėl tikslų ar labai aiškaus laikotarpio, per kurį turi būti pasiekti labai aiškūs rezultatai, kurie leistų mokėti didesnį atlygį“,  – kalba Š. Dyburis.

Tokios pat pozicijos laikosi ir K. Blaževičius. Jo teigimu, į neigiamą vadovo atsakymą reikėtų reaguoti kaip į paskatinimą: „Kartais žmonės nori didesnės algos, nes ilgai dirba ir tiek, tuomet šaltas dušas yra neblogai. Manau, kad kiekvienas vadovas, jei darbuotojas dirba gerai, algą pakels.

Jei vadovas nemano, kad jūs geriau dirbate, domėkitės, kokie yra jūsų darbo matavimo kriterijai, kokie rezultatai turėtų būti pasiekti, kad būtų gerai. Pokalbio metu būtinai reikia išpešti informaciją apie tuos rezultatus, kurių pasiekęs darbuotojas gali eiti pas vadovą ir tartis dėl didesnio atlyginimo.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close