captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Mačiulis prognozuoja, kada pasieksime ekonomikos augimo piką

Į naujus metus žengę Lietuvos gyventojai šiemet ir toliau turėtų justi atlyginimų augimą. Tiesa, spartus atlyginimų augimas stabilizuojasi. Apie tai, kaip šiais metais gyvens Lietuva, savo įžvalgomis ekonomikos apžvalgoje dalijosi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kalbėdamas apie ekonomikos ciklą jis pabrėžė, kad Lietuvos padėtis joje priklauso nuo sektoriaus. Pavyzdžiui, pagal skolos lygį Lietuva yra tik ekonominio ciklo pradžioje, o pagal būsto rinką ir kaštų konkurencingumą galima teigti, kad šalis jau yra arti ekonomikos ciklo piko.

N. Mačiulis taip pat pastebėjo, kad visos šalies ekonomikos piko galime tikėtis už maždaug dvejų, trejų metų.

„Tai daugiausia priklausys nuo išorės veiksnių. Lietuva yra penkta pasaulyje pagal importo-eksporto atvirumą“, – pridėjo jis.

Minėdamas praėjusių metų rezultatus N. Mačiulis pabrėžė, kad visuose gamybos sektoriuose buvo matomas augimas, išskyrus naftos produktų sektorių (-6,9 proc.).

„Čia nėra užuominų apie pramonės stagnaciją, bet vangios investicijos daugelį įmonių turėtų versti susimąstyti apie ateities konkurencingumo veiksnius“, – komentavo jis.

Kartu ekonomistas pastebėjo, kad pernai beveik neaugo prekių eksporto vertės augimas. Atvirkščiai, jis buvo neigiamas, tai buvo susiję ir su trąšų ir chemijos pramonės kainų kritimu.

„Bet malonus siurprizas buvo paslaugų eksporto augimas ir jis siekė apie 12 proc. Kitais ir dar kitais metais šalies eksporto augimui didžiausią įtaką ir darys ne pramonė, o paslaugos“, – kalbėjo N. Mačiulis.

„Swedbank“ analitikai skaičiuoja, kad pernai šalyje ekonomikos augimas siekė apie 2 proc.

„Jį dirbtinai nustūmė prastas javų derlius, taip pat labai mažėjusios įmonių atsargos. Taip pat Lietuvos ekonomikos augimą slopinęs veiksnys – sumažėjusios 10 proc. viešosios investicijos. Žinoma, dėl derliaus negalime prognozuoti, bet kitų nelieka, todėl šiemet ekonomika turėtų augti 2,8 proc.“, - komentavo ekonomistas.

2018 m. „Swedbank“ ekonomistai mato lėtesnį šalies ekonomikos augimą – 2,5 proc.

Tam įtakos turės mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius, blėstantis prekių eksporto augimas. Todėl N. Mačiulis abejoja, kad Lietuva turi potencialo išjudinti šalies ekonomikos augimą iki 3 proc.

Iš kitos pusės vilties dėl greitesnio ekonomikos augimo gali įpūsti Europos Sąjungos ir Rusijos santykių normalizavimasis ateityje, spartėjantis euro zonos ekonomikos atsigavimas.

N. Mačiulio nuomone, vienas pagrindinių šalies ekonomikos augimą slopinančių veiksnių – nepakankamos investicijos: pavyzdžiui, skaičiuojant procentais nuo BVP, jos Lietuvoje – dvigubai mažesnės nei Kinijoje ir atsiliekančios nuo išsivysčiusių valstybių.

„Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet investicijų augimas paspartės iki 7 proc.

2016 m. ekonomistas įvardijo kaip „nulinius“ metus. Čia nuliniai rodikliai buvo tiek prekių ir paslaugų eksporte, tiek biudžeto deficite, einamosios sąskaitos deficite, realiame investicijų augime bei tiesioginių užsienio investicijų sraute.

„Nulinis tiesioginių užsienio investicijų srautas nereiškia, kad neatsirado naujų užsienio įmonių, bet rodo, kad įmonės mato mažiau galimybių reinvestuoti pelną čia ir išveža jį iš Lietuvos dividendų forma. Čia geriausia būtų mokestinė lengvata reinvestuojamam pelnui, kokią turi Estija“, – komentavo N. Mačiulis.

Kalbėdamas apie vartojimo rinką šalyje, ekonomistas pastebėjo, kad jame fiksuotas net 7 proc. augimas, tačiau didžiausią įtaką tam turėjo prekyba degalais, kuri augo apie 18 proc.

Turint omenyje mažėjantį gyventojų skaičių ir didesnio vartojimo neturėjusių skatinti augančių degalų kainų N. Mačiulis mano, kad čia didžiausią indėlį įdėjo kontrabandinio kuro vartojimo kritimas.

Būtent, jo nuomone, kontrabandinio kuro ir cigarečių vartojimas padėjo valstybei pernai išlipti su subalansuotu valstybės biudžetu.

Taip pat prie to prisidėjo ir mažesnis patrauklumas mokėti atlyginimus vokeliuose. Pernai vidutinis darbo užmokestis (VDU) šalyje išaugo 7,5 proc.

„Manome, kad subalansuoti valstybės finansai buvo vienkartinė sėkmė, ir šiais ir kitais metais vėl turėsime biudžeto deficitą, tačiau nedidelį – iki 1 proc., todėl pagrindo nerimauti nėra“, – kalbėjo „Swedbank“ atstovas.

Kalbėdamas apie šių metų kainų pokyčius N. Mačiulis skaičiavo, kad metinė infliacija sieks apie 3 proc. Labiausiai ir toliau brangs paslaugos – 4 proc. Prekės – 2,7 proc.

Vidutinis metinis realaus atlyginimo augimas turėtų siekti 4,7 proc.

„Matome, kad mažėja atotrūkis tarp produktyvumo ir atlyginimų augimo. Blogiausia naujiena – kad užimtumas jau pasiekė piką. Šiemet prognozuojame, kad tuo pasidžiaugti nebegalėsime, nes nebeauga darbo jėga, traukiasi darbingo amžiaus žmonių skaičius“, –  kalbėjo N. Mačiulis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...