captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje daugiausiai NT perka jaunimas

Lietuvoje nekilnojamąjį turtą daugiausiai perka jaunimas – 60 proc. turto jie nuperka naudodami banko kreditus. Vyrauja didieji miestai – Vilnius, Kaunas, turtas perkamas su daline apdaila, būstas įsigyjamas ne nuomai, o nuolatiniam gyvenimui, dažniausiai dominuoja skolintos lėšos, rodo SEB banko tyrimas. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tuo tarpu amžiaus grupėje virš 30 ir 40 metų perkama mažiau butų, bet daugiau namų, kotedžų. Dažniausiai perkama įrengtas, tvarkingas NT. Jis perkamas nebūtinai nuolatiniam gyvenimui, bet ir nuomai. Išsiskiria tai, kad, jeigu tarp jaunimo dominuoja skolintos lėšos, tai tarp subrendusių asmenų – nuosavos lėšos, ketvirtojoje metinėje Lietuvos banko konferencijoje sakė SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

„Matome, kad Lietuvoje tik apie dešimtadalis Lietuvos gyventojų linkę butą nuomotis, pakankamai nedidelė dalis skolinasi ir didžioji dalis nori tiesiog būti turto savininkais. Jeigu lyginsime su artimiausiais kaimynais, tai skirtumai yra akivaizdūs, o jeigu paimtume labiau subrendusias šalis ar Europos Sąjungos vidurkį, tai nuomos rinka yra žymiai labiau išvystyta ir žmonės yra labiau linkę nuomotis arba skolintis turto įsigijimui negu būti savininkais“, – savo pranešimo tema „Gyvenamojo NT pirkėjo portretas“ metu kalbėjo V. Žagūnis. 

Taip pat pastebima, kad lietuviai yra pakankamai sėslūs – per paskutinius penkerius metus tiktai 5 proc. tautiečių pakeitė gyvenamąją vietą, kai, pavyzdžiui, Švedijoje tai padarė apie 40 proc. švedų.

„Tai gali sindikuoti faktą, kad vietos keitimas gali būti susijęs ir su turto keitimu“, – pastebėjo SEB banko prezidento pavaduotojas. Latviai ir estai šioje srityje yra taip pat žymiai aktyvesni nei lietuviai. 

Perkantys butus pirkėjai turi gana stiprius motyvus tai daryti – nors NT kaip investicinio turto pelningumas yra šiek tiek kritęs, jis duoda pakankamai pajamų. Palūkanų normų riba neįprastai žema, o tai skatina investuoti arba skolintis.

Daugiau kaip pusė žmonių vis tiktai mano, kad NT kainos kils, absoliuti mažuma mano, kad kainos kris, yra nemažai manančių, jog kainos liks tame pačiame lygyje. 

Nepaisant to, pasak V. Žagūnio, lietuviai skolinasi gana konservatyviai – mažiau nei 20 proc. lietuvių yra prasiskolinę. Šiuo klausimu už lietuvius konservantiškesni tik slovėnai, o estai linkę skolintis dvigubai daugiau nei lietuviai. Lietuvoje tik trečdalis sandorių padaroma su bankų kreditais, du trečdaliai padaromi be banko kreditų. 

Lietuviai dažniausiai perka butą, individualius namus, daugiausiai NT nuperkama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, likusioje šalies dalyje nuperkama mažiau nei pusė NT. 

„Pirkimo sandoriuose dominuoja senos statybos turtas, bet džiugina tai, kad didėja dalis žmonių, perkančių naują turtą, nors tam loginį paaiškinimą pakankamai sudėtinga rasti“, – teigė V. Žagūnis. 

Anot jo, linkstama pirkti nebaigtos statybos turtą, su daline apdaila – tai Lietuvoje unikali situacija, nes kitose šalyse jau seniai parduodami visiškai baigti projektai. Be kita ko, mažėja butų ir namų plotai, populiarėja maži, iki 80 kvadratų, namukai, kuriems statybos procedūra supaprastinta. Tokie maži namai esą yra pakaitalas asmenims, norintiems bėgti iš miesto, būti arčiau gamtos, turėti nuosavą turtą, žemės. 

Daugiausiai NT perka asmenys nuo 25 iki 34 metų – šis segmentas nuperka apie 60 proc. būsto.

SEB banko duomenimis, Lietuvoje per metus nuperkama arba parduodama apie 30 tūkst. butų, o pardavimai nuolat auga.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...