captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didesnės būsto kainos 2016 m. kilstelėjo ir būsto kreditus

Per praėjusius metus Lietuvoje būstui įsigyti išleista virš 1,5 mlrd. eurų. Piniginių būstui atverti neatbaidė ir augančios kainos – sostinėje fiksuoti rekordiniai butų pardavimų rodikliai, o dalis pirkėjų rinkosi investuoti į antrąjį būstą. Dėl išaugusių kainų daliai vartotojų pailgėjo taupymo laikotarpis sukaupti pradinį įnašą, teigiama Registrų centro išplatintame pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

2016 m. Lietuvoje įsigyto būsto apyvarta sudarė 1,56 mlrd. Eur. Tai 22,4 proc. lenkia 2015-ųjų skaičius, kai namų ir būtų pirkėjai išleido 1,27 mlrd. Eur.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, pernai senos statybos butų vidutinė kaina visoje Lietuvoje augo 6,4 proc. ir siekė 746 Eur už kv. m. Naujos statybos butai brango 7,9 proc. arba iki 1258 Eur/kv.m. Namų kainų vidurkiai augo atitinkamai 3,9 proc. (350 Eur/kv.m) ir 4,8 proc. (580 Eur/kv.m).

Tačiau didžiausią įtaką apyvartos augimui būsto sektoriuje turėjo itin aktyvūs pirkėjai. Per visus metus Lietuvoje sandoriais perleisti 43 710 būsto objektai – 12,2 proc. daugiau nei užpernai. Labiausiai, net 13,8 proc., išaugo butų rinka.

Vilniuje, kuris sudaro ketvirtadalį visos būsto rinkos ir generuoja beveik pusę jos apyvartos, pernai butų pardavimai siekė rekordines aukštumas. Jų perleista 11 153 – tai didžiausias visų laikų rodiklis, pernykščius skaičius viršijęs net 13,8 proc. Senesnės statybos butai sostinėje brango 8,4 proc. ir kainavo 1281 Eur/kv.m, o butų kaina pastaraisiais metais pastatytuose daugiabučiuose kilo 6,7 proc. – 1 kv. m. pirkėjams vidutiniškai kainavo 1549 Eur.

Tuo metu Vilniaus gyvenamųjų namų rinka šiek tiek sulėtėjo – šio tipo būsto perleista 8,5 proc. mažiau nei pernai. Senos statybos namų kaina siekė vidutiniškai 936 Eur/kv. m ir buvo 1,3 proc. mažesnė nei 2015 m., o nauji namai brango 7,1 proc. – iki vidutinės 835 Eur už kv. m kainos.

Didesni būsto kreditai

Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, augant būsto kainoms, iš bankų skolinamasi didesnes sumas, didėja ir vidutinės įmokos. Vidutinė būsto kredito suma 2012–2016 m. laipsniškai išaugo nuo 37,8 tūkst. Eur iki 46 tūkst. Eur pernai. Vidutinė įmoka 2012 m. pasirašytose būsto kredito sutartyse sudarė 215 Eur, 2015 m. pasirašytose – 266 Eur, o 2016 m. – 283 Eur.

„Keletą metų iš eilės stebėjome, kaip būsto kredito rinkoje auga gyventojų iki 25 metų dalis. Pernai šios amžiaus grupės augimas sustojo. Jaunimas, kaip ir 2015 m., sudarė 12,8% gavusių būsto kreditus. Pagrindinę įtaką atliko kainos, nes susitaupyti pradiniam įnašui tapo sudėtingiau. Poveikį turėjo ir 2015 m. gale nuo 40 iki 30 metų apribota maksimali kredito sutarties trukmė, kuri daliai vartotojų taip pat pailgino taupymą pradiniam įnašui“ – sako Andrius Bogdanovičius, „Creditinfo“ generalinis direktorius.

Pasak jo, pernai didesnė dalis vartotojų lygino bankų kreditavimo sąlygas. Tarp bankų klientų, kurie gavo būsto kreditus 2015 m., kredito paraiškas dviem bankams buvo pateikę 23% vartotojų. 2016 m. šis skaičius išaugo iki 25%. Tiesa, palyginančių trijų ir keturių bankų pasiūlymus procentinė dalis nesikeičia. Kredito paraiškas trims bankams pernai pateikė 11% gavusių būsto paskolas, o į keturis bankus nuėjo 4%.

Ieško naujo ir ekonomiško

„Swedbank“ užsakymu atlikto visuomenės tyrimo duomenys rodo, jog lietuviai nuosavą būstą yra linkę keisti gana retai. 80 proc. gyventojų būsto nėra keitę iš viso arba tai yra darę vieną kartą. Paklausti, kokios priežastys verčia susilaikyti nuo sprendimo keisti nuosavą būstą, gyventojai dažniausiai nurodo lėšų trūkumą ir nuogąstavimą, jog būsto keitimas gali būti per daug sudėtingas procesas.

„Nors tradiciškai gyventojai būstą keičia retai, mūsų atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenys rodo, jog ketvirtadalis gyventojų visgi norėtų pasikeisti nuosavą būstą. Dažniausiai gyventojai ieško ekonomiškesnio ir naujos statybos būsto, taip pat didesnio gyvenamo ploto būsto ar individualaus namo“, – komentuoja Tomas Pulikas, „Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorius.

Planuojantiems keisti būstą „Swedbank“ ekspertas pataria būsto paieškoms skirti pakankamai laiko, pasidomėti rinkos tendencijomis ir kainomis, išbandyti kelis būsto paieškos kanalus. Jau išsirinkus būstą reiktų įvertinti jo kokybę, pabendrauti su būsto kaimynystėje gyvenančiais žmonėmis, įvertinti išlaidas būsto įrengimui ar remontui. Ir pagrindinis patarimas – skolintis pamatuotai ir atsakingai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...