captcha

Jūsų klausimas priimtas

Butus perkantys gyventojai viršijo rekordą

Augančios nekilnojamojo turto kainos neatbaidė nuosavame būste gyventi norinčių vilniečių. 2016 metais sostinėje pasiektas butų pardavimų rekordas – jų perleista 11 153. Tai yra 13,8 proc. daugiau nei 2015 metais.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Apie tai pranešta antradienį Registrų centre surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje apžvelgtos 2016 metų NT tendencijos.

Per 2016 metus Lietuvoje būstui įsigyti išleista per 1,5 mlrd. eurų. Įdomu tai, kad dalis pirkėjų rinkosi investuoti į antrąjį būstą, o dėl išaugusių kainų daliai vartotojų pailgėjo taupymo laikotarpis sukaupti pradinį įnašą.

2016 metais Lietuvoje įsigyto būsto apyvarta sudarė 1,56 mlrd. eurų ir tai yra 22,4 proc. daugiau nei 2015 metais. Tada namų ir butų pirkėjai išleido 1,27 mlrd. eurų.

Naujos statybos paklausesni

Preliminariais Registrų centro duomenimis, pernai senos statybos butų vidutinė kaina visoje Lietuvoje augo 6,4 proc. ir siekė 746 euro už kvadratinį metrą.

Naujos statybos butai brango 7,9 proc. arba iki 1258 euro už kv. m, o namų kainų vidurkiai augo atitinkamai 3,9 proc. (350 euro už kv. m) ir 4,8 proc. (580 euro už kv. m)

„Galima sakyti, kad naujos statybos būstas šiuo metu yra patrauklesnis už senos“, – apibendrino Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui Arvydas Bagdonavičius.

Skolinasi daugiau

Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, augant būsto kainoms, iš bankų skolinamasi didesnes sumas, didėja ir vidutinės įmokos.

Vidutinė būsto kredito suma 2012–2016 metais laipsniškai išaugo nuo 37,8 tūkst. eurų iki 46 tūkst. eurų pernai.

„Mane patį stebina iš kur pas mus yra beveik 13 proc. gyventojų iki 25 metų, kurie sugeba pasiimti būsto kreditą“, – antradienį žurnalistams sakė „Creditinfo“ vadovas Andrius Bogdanovičius.

Jo manymu, tai yra pakankamai didelė dalis, o jaunimui dažniausiai padeda tėvai ar giminės.

Tiesa, šios, 12,8 proc. sudarančios, amžiaus grupės augimas pernai sustojo ir buvo toks pat kaip ir 2015 metais.

A. Bogdanovičius sakė, kad pagrindinę įtaką tam turėjo kainos, nes susitaupyti pradiniam įnašui tapo sudėtingiau.

„Poveikį turėjo ir 2015 metų pabaigoje nuo 40 iki 30 metų apribota maksimali kredito sutarties trukmė“, – pridūrė jis.

Ieško ekonomiško būsto

„Swedbank“ užsakymu atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, lietuviai nuosavą būstą yra linkę keisti gana retai. 80 proc. gyventojų būsto nėra keitę iš viso arba tai yra darę vieną karta.

Tyrimas taip pat parodė, kad ketvirtadalis gyventojų visgi norėtų pasikeisti nuosavą būstą. Dažniausiai jie ieško ekonomiškesnio ir naujos statybos būsto.

Be to, jie norėtų didesnio gyvenamojo ploto būsto arba individualaus namo.

„Didžioji dalis būsto fondo Lietuvoje yra pastatyta dar prieš Nepriklausomybės atgavimą. Jis tebėra senas ir didžioji dalis gyventojų gyvena nuosavame sename būste“, – apibendrino Swedbank“ būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Jis taip pat priminė, kad būstą galima įsigyti ir be pradinio įnašo, tačiau tai įmanoma tik jau turint NT, kurį galima įkeisti bankui.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...