captcha

Jūsų klausimas priimtas

Stebina socialinio draudimo pakeitimai

Gyventojai iki šiol negali pamiršti 2009 m. konservatorių valdžios metais įvykdytos mokesčių reformos, kai kartu su 60 mokesčius liečiančiomis įstatymų pataisomis buvo kartu padidintas (nuo 19 proc. iki 21 proc.) pridėtinės vertės mokestis (PVM).
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tikėtina, kad praėjusių metų vasarą priimti ant gyventojų ir įmonių pečių krentantys „Sodros“ mokesčių pakeitimai taps nauju, ilgai nepamirštamu valdžios sprendimu. Po Seimo sprendimo nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo daugybė socialinio draudimo pakeitimų, tačiau, kas iš tiesų pasikeitė, beveik niekas paaiškinti negali.

Nors atsiranda kaltinančių, kad pakeitimai dėl „Sodros“ įmokų priimti skubiai gruodžio pabaigoje, prezidentės vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad iš tiesų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, buvo priimtos dar 2016 m. birželį, o viešai paskelbta apie tai liepą. Kartu ji pripažino, kad informacijos apie pasikeitimus trūkumas buvo ir motyvavo jį tuo metu užvirusiomis diskusijomis dėl naujojo Socialinio modelio.

Tuo metu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigia, kad esminiai pakeitimai skaičiuojant socialinio draudimo įmokas buvo padaryti gruodžio paskutinę savaitę. Nors senosios valdžios paruošto naujojo socialinio modelio įsigaliojimą naujasis Seimas atidėjo pusmečiui (iki liepos 1 d.), vis dėlto gyventojams ir įmonėms nuo šių metų pradžios įsigalioja tūkstančiams pinigines palengvinsiantys „Sodros“ įmokų pakeitimai.

Blogiausia tai, kad dalis gyventojų ir įmonių nesupranta, kas iš tiesų pasikeitė, o politikai patys pripažįsta, kad buvo padaryta komunikacijos klaida – kai priėmus labai svarbius pakeitimus teisingai neinformuota visuomenė. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotoja, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Rima Baškienė portalui DELFI yra sakiusi, kad buvusios Vyriausybės palikime atsitraukimo negali būti. „Blogai yra tai, kad mes žmonių neinformavome. Štai esminis blogis: reikėjo iš anksto žmones informuoti. Bet, manau, kad dabar atsitraukimo būti negali“, – tikino R. Baškienė.

Politikė teigė, kad trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje bus svarstomas socialinio draudimo įmokų pasikeitimo klausimas. Pasak jos, galbūt reikėtų padaryti išimtis tik pradedantiems verslą. Apie pasikeitimus dėl įmokų „Sodrai“ informaciją galima rasti „Sodros“ internetiniame puslapyje, tačiau perskaičius šių metų sausio 5 d. pateiktą informaciją kyla daugiau klausimų nei juose galima rasti atsakymų.

Portalui DELFI susisiekus su socialdemokratu, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Algirdu Sysu, ir paprašius konkrečiai paaiškinti, kam ir kokios naujovės mokant įmokas „Sodrai“ įsigaliojo nuo sausio 1 d., šis vardijo, kas pajus pakeitimus.

„Tai yra dirbantys pagal autorines sutartis, taip pat taip vadinami „tūb’ai“ (tikrosios ūkinės bendrijos – red), „kūb’ai“ (komanditinės ūkio bendrijos – red.), mažoms ūkinėms bendrijoms, individualiai dirbantiems žmonėms, kurie įregistravę įmones įvairiomis formomis. Jiems plečiamas draudimo ratas, jie draudžiami ir ligos draudimu, ir motinystės“, – išvardijo politikas. Taip pat pridėjo, kad didžioji dalis išvardytų objektų buvo draudžiami tik pensiniu draudimu nuo pusės sumos, o dabar reikės „pilnu“ draudimu draustis: „Šitie žmonės ateityje turės galimybę gauti pensiją, o visiems kitiems mokesčių mokėtojams nereikės už juos mokėti“.

Padidintos socialinio draudimo įmokos matyti ir šiemet turėsiančiame mažėti „Sodros“ deficite. Suprantama, kad „Sodros“ pajamos augs ir dėl didėjančių šalyje atlyginimų bei vis dar augančios ekonomikos, bet papildomi mokesčiai taip pat turės tam įtakos.

2016 m. patvirtintame „Sodros” biudžete buvo numatytas beveik 96 mln. eurų deficitas, šiemet jis turėtų būti tris kartus mažesnis – 31,5 mln. eurų.

Vis dėlto A. Sysas tvirtino, kad naujas reikalavimas dalis mokesčių mokėtojų mokėti papildomas socialinio draudimo įmokas su tuo nesusijęs: „Pirmiausiai, norima, kad tie žmonės turėtų draudimą, o ne biudžetas. Nes šie žmonės gyvena jūsų ir mano sąskaita, tų – kurie moka mokesčius. Jau dabar 25 proc., kurie išeina į pensiją, neturi draudiminio stažo“.

Dar nesupranta, kas įvyko

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovas Eduardas Šablinskas teigė, kad kol kas asociacija pati nežino, kas konkrečiai pasikeitė, todėl situacijos kol kas komentuoti negalintis. „Komentuoti kol kas nenorėčiau, bet trumpai – kol kas tai nesuprantama ir kiti vadina bardaku“, – kalbėjo pašnekovas. E. Šablinskas teigė, kad situacija asociacijoje bus smulkiau nagrinėjama artimiausių dviejų savaičių metu ir po to bus galima ją komentuoti. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė prisipažino, kad tarp buhalterių yra įsivyravusi sumaištis: jaučiamas informacijos trūkumas.

„Tai bandėme spręsti ir sausio 5 d. organizavome nemokamą seminarą nariams, kur dalyvavo apie 100 žmonių, kuriame „Sodra“ pristatė mokesčių pokyčius, pensijų, ligos mokesčius, nes viskas keičiasi kardinaliai. Tai net nariai, kurie gavo medžiagą, turėjo dar klausimų. Planuojame daryti dar vieną visuotinį susirinkimą, kur dar kartą kartosime akcentus“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, „Sodros“ pateikta medžiaga nebuvo pakankamai aiški, kad buhalteriams neliktų klausimų dėl naujos tvarkos. „Labai gaila, kad tik dabar pradedame gaudytis, kas pasikeitė, nes neturėjome galimybės pasiruošti. Tie buhalteriai, kurie ruošėsi ir lankė kursus pernai gruodį, lapkritį, gali visą medžiagą išmesti į šiukšlyną, nes valdžia viską pakeitė paskutinę gruodžio savaitę“, – kalbėjo D. Čibirienė. Paklausus, kaip tuomet ji vertina prezidentės patarėjos žodžius, kad visi pakeitimai priimti dar birželį, pašnekovė teigė: „Valstybinio socialinio draudimo įstatymas buvo priimtas birželį, tačiau jie (Seimo nariai – red.) pakeitė taikymą ir punktus kardinaliai paskutinę savaitę ir reikėjo peržiūrėti per gruodžio mėnesį“.

D. Čibirienė taip pat negailėjo kritikos pačiam „Sodros“ veiklą ir biudžetą reglamentuojančiam įstatymui, kuris, pasak jos, yra parašytas labai sudėtingai: „Žmogus, turintis iš teksto suvokimo aukščiausią įvertinimą, jo nesupras“.

Aiškina, kas pasikeitė

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė teigė, kad nuo sausio 1 d. įsigalioję socialinio draudimo pakeitimai rodo tendenciją – plėsti „Sodroje“ dalyvaujančių asmenų ratą. „Turint omenyje „Sodros” sistemos netvarumą, blogėsiančias demografines tendencijas ir sukauptą „Sodros” skolą, tai daryti – netikslinga. Toks socialinio draudimo įmokų plėtimas ne tik didina mokesčių naštą, bet ir galimai plečia šių įmokų dubliavimą, kai pagal darbo sutartį dirbantis gyventojas, kuris yra ir, pavyzdžiui, mažosios bendrijos narys, būtų priverstas du kartus mokėti ligos ir motinystės bei nedarbo draudimo įmokas“, – komentavo analitikė.

Be to, I. Valeškaitė atkreipė dėmesį, kad naujų asmenų draudimas tam tikromis socialinio draudimo rūšimis reikš ir papildomas „Sodros“ išlaidas. „Pavyzdžiui, individualia veikla užsiimantys asmenys mokės santykinai nedideles ligos socialinio draudimo įmokas ir įgis teises į ligos pašalpas, kurių mokėjimą bus sunkiau kontroliuoti, nes nėra darbdavio“, – komentavo ji.

Pašnekovė taip pat dalijasi pasikeitimais, kurios išsianalizavo po įstatymo pakeitimų.

1. Mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, individualių įmonių savininkai Šios gyventojų grupės papildomai pradedamos drausti ligos, motinystės bei nedarbo valstybiniu socialiniu draudimu. Dėl šios priežasties VSD įmokų tarifas nuo 26,3 proc. didėja iki 30,8 proc. (papildomai nekaupiantiems II pakopos pensijų fonde). Keičiamos ir įmokų „lubos“ – per metus įmokų bazė negalės viršyti 28 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) (~22 212 EUR). Iki šiol įmokos buvo mokamos nuo sumos ne didesnės negu 48 draudžiamųjų pajamų dydžiai (DPD) per metus (~22 848 EUR).

2. Verslo liudijimai Pagal verslo liudijimą dirbantys asmenys pradedami drausti visai pensijai (o ne tik pagrindinei pensijos daliai). Todėl VSD ir PSD įmokos bus skaičiuojamos nuo minimalios mėnesio algos (380 EUR). VSD įmokų dydis pasieks 99,94 EUR. ŠI naujovė galios asmenims, kurie dirba su verslo liudijimu, bet nedirba tuo pačiu metu ir pagal darbo sutartį. Iki šiol VSD dydis buvo lygus pusei bazinės pensijos ir 2016 m. siekė 54 EUR. Nuo šių metų verslo liudijimai, kurie suteikia teisę teikti paslaugas neribojant veiklos teritorijos, brangsta 99 EUR – iki 684 EUR. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje 2016 m. apie 100 tūkst. asmenų vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, todėl pokyčiai palies didelę savarankiškai dirbančių šalies gyventojų dalį. Verslo liudijimo kaina ir taip didėja kasmet, kadangi ji priklauso nuo MMA.

3. Autorinės sutartys Jei autorius nedirba pagal darbo sutartį ir nėra valstybės tarnautojas, įmokos bus skaičiuojamos nuo visų gaunamų pajamų. Iki šiol jos buvo skaičiuojamos nuo 50 proc. pajamų pagal autorinę sutartį sumos. Keičiasi ir įmokų „lubos“ – per metus įmokų bazė negalės viršyti 28 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) (~22 212 EUR). Iki šiol įmokos buvo mokamos nuo sumos ne didesnės negu 48 draudžiamųjų pajamų dydžiai (DPD) per metus (~22 848 EUR).

„Abejotinas ir laukiamas šio papildomo apmokestinimo poveikis viešiesiems finansams – ankstesnė patirtis, kai pajamos tapo apmokestintos „Sodros” įmokomis parodė, kad pajamų apmokestinimas „Sodros” įmokomis gerokai sumažina šių pajamų apimtis. Kai 2009 m. „Sodros” įmokomis tapo apmokestintos autorinės pajamos, jų apimtys vien per pirmus metus krito perpus, o per visą 2008 – 2012 m. laikotarpį smuko net 5 kartus. Todėl egzistuoja galimybė, jog dalis mokesčių mokėtojų pasitrauks į „šešėlį“, – svarsto I. Valeškaitė.

4. Individuali veikla Asmenys, vykdantys individualią veiklą, pradedami papildomai drausti ligos valstybiniu socialiniu draudimu. VSD įmokų tarifas nuo 28,5 proc. padidėja iki 29,7 proc. (papildomai nekaupiantiems II pakopos pensijų fonde). Keičiasi ir įmokų „lubos“ – per metus įmokų bazė negalės viršyti 28 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) (~22 212 EUR). Iki šiol įmokos buvo mokamos nuo sumos ne didesnės negu 48 draudžiamųjų pajamų dydžiai (DPD) per metus (~22 848 EUR). Nors įmokų „lubų“ pažeminimas ir sveikintinas, tačiau jei VDU augs sparčiau už DPD, jau netrukus „lubos“ gali pasiekti ir net pralenkti buvusį lygį.

5. Išmokos valdybų nariams Valdybos nariams mokesčių našta nuo 2017 m. didės – valdybos, stebėtojų tarybos nariai, gaunantys tantjemas ar savo pobūdžiu panašių išmokų, nuo jų turės mokėti socialinio draudimo įmokas. Šiuo metu pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra lygus 26,3 proc. (23,3 proc. – mokėtojo dalis, 3 proc. – gavėjo dalis).

6. Nedarbo išmokų apmokestinimas Pakeitus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nuo 2017 m. sausio 1 d. nedarbo išmokos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu.

7. Sporto ar atlikėjo veikla Asmenys, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos ir yra nesusiję su draudėju darbo santykiais, papildomai pradedami drausti ligos valstybiniu socialiniu draudimu. Dėl šios priežasties VSD įmokų tarifas padidėja nuo 28,5 iki 29,7 proc. (jei papildomai nekaupiama II pakopos pensijų fonde).

8. Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys ne GPM mokėtojai Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys papildomai pradedami drausti ligos valstybiniu socialiniu draudimu (VSD). Dėl šios priežasties VSD įmokų tarifas padidėja nuo 28,5 iki 29,7 proc. (jei papildomai nekaupiama II pakopos pensijų fonde).

9. Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys GPM mokėtojai Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys (kurie yra GPM mokėtojai) papildomai pradedami drausti ligos valstybiniu socialiniu draudimu. Dėl šios priežasties VSD įmokų tarifas padidėja nuo 28,5 iki 29,7 proc. (jei papildomai nekaupiama II pakopos pensijų fonde).

Tiesa, numatomos 7 praėjusių metų VDU dydžio įmokų „lubos“. Iki šiol įmokos buvo mokamos nuo sumos, ne mažesnės nei 12 MMA ir ne didesnės negu einamųjų metų  12 DPD. Tiesa, jeigu asmuo jau moka VSD įmokas nuo sumos, ne mažesnės nei MMA, yra pensinio amžiaus ar yra laisvės atėmimo vietoje ar teismo sprendimu priverstinai gydomas specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, šių įmokų jis galės nemokėti.

10. Šeimynų dalyviai Šeimynų dalyviai papildomai pradedami drausti ligos valstybiniu socialiniu draudimu.

Dėl šios priežasties VSD įmokų tarifas padidėja nuo 28,5 proc. iki 29,7 proc. (jei papildomai nekaupiama II pakopos pensijų fonde). Mokestis mokamas nuo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio (2017 m. – 476 EUR). 11. Terminuotos darbo sutartys Nuo liepos mėnesio dvigubai padidės nedarbo draudimo tarifas terminuotoms darbo sutartims (nuo 1,1 (galiojusio 2016 m.) iki 3,2 proc.).

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...