captcha

Jūsų klausimas priimtas

Konkurencijos taryba: skelbimų rinka galėjo būti monopolizuota Estijos verslo grupės

Konkurencijos taryba įtaria, kad skelbimų rinka Lietuvoje galėjo būti monopolizuota Estijos verslo grupės. Nekilnojamojo turto agentūros sako, kad po įtartinų sandorių, kai skelbimų rinka galėjo būti sukoncentruota kone vienose rankose, smarkiai šoktelėjo skelbimų kainos, praneša LNK „Žinios“.
Š. Keserauskas, BNS nuotr.
Š. Keserauskas, BNS nuotr.

Teismuose aiškinamasi, ar Lietuvoje klasifikuotų skelbimų rinka nėra monopolizuota. Konkurencijos tarybai kyla įtarimų, kad didžiąją dalį rinkos užgrobė Estijos bendrovė „Eesti Meedia“, valdanti ir žinių portalą 15min.

Estijos kompanijos advokatas situacijos nekomentuoja.

„Aš neturiu įgaliojimo komentuoti pozicijos, todėl nekomentuosiu“, – teigia Estijos bendrovės interesus atstovaujantis advokatas Karolis Kačerauskas.

Žurnalistams pasiteiravus, ar taip nusprendė klientas, K. Kačerauskas teigė nežinantis, ką nusprendė klientas, bet įgaliojimo komentuoti jis neturintis.

Istorija, pasak Konkurencijos tarybos, prasidėjo dar 2014 m. Tuomet estų bendrovė „Eesti Meedia“, valdžiusi vienus didžiausių skelbimų portalų autoplius.lt, domoplius.lt, įsigijo bendrovę „AllePal“, kuriai priklausė skelbiu.lt, aruodas.lt, autogidas.lt ir kt.

„Jeigu žmonės ar įmonės nori paskelbti apie norimą parduoti turtą, nekilnojamąjį turtą, automobilius arba nori pirkti, tai dažniausiai naudojasi interneto svetainių paslaugomis. Iki 2014 m. pabaigos tokias paslaugas teikė du pagrindiniai konkurentai. Pavyzdžiui, dėl automobilių, tai buvo autoplius.lt, o iš kitos pusės autogidas.lt. 2014 m. pabaigoje įmonės susijungė ir visos tos svetainės, kurios iki to konkuravo dėl vartotojų, dėl įmonių dėmesio, atsidūrė vienose rankose – „Eesti Meedia“. Mes tą pastebėjome“, – aplinkybes komentavo Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Po šio sandorio vienai bendrovei priklausančių svetainių pasiekiamumas sudarė daugiau nei 70 proc. interneto auditorijos.

„Mes išnagrinėjome tą sandorį, įvertinome, jog dėl sandorio susidarė dominuojanti padėtis rinkoje: neliko faktiškai jokios rimtos konkurencijos. Ir taip pat pastebėjome, kad po to sandorio faktiškai pakilo paslaugų kainos. Padarėme išvadą, kad tai buvo žalinga tiek konkurencijai, galimiems naujiems žaidėjams rinkoje, tiek ir vartotojams, kurie šiuo metu turi mokėti didesnes kainas“, – toliau komentavo Š. Keserauskas.

Dėl pakilusių kainų piktinasi ir verslo atstovai.

„Akivaizdžiai pastebėjome, kad kai kurie portalai nuo 2014 m. pabrango netgi tris kartus. Tai kaštai natūraliai išaugo tris kartus. Ir mokant daugiau už tas paslaugas aš per pastaruosius dvejus metus nelabai susigaudžiau, ką mes gauname daugiau ar geriau“, – kalbėjo nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ vadovas Remigijus Pleteras.

Kai įsikišo Konkurencijos taryba, Estijos bendrovė ėmėsi sudėtingų rokiruočių: įvairiais būdais keitė internetinių portalų savininkus. Pavyzdžiui, viena įmonė perleista fondui Olandijoje. Taip pat įkurta nauja bendrovė „Vertikali medija“ ir jai perduotos keletas interneto svetainių.

Bendrovė „Vertikali medija“ buvo perduota bendrovės „Žurnalų leidybos grupė“ savininkui. Iki tol „Žurnalų leidybos grupė“ priklausė tai pačiai „Eesti Meedia“.

Po visų šitų painių pakeitimų estai pareiškė, kad jokio galimo monopolio neliko. Konkurencijos taryba turėjo vos kelias dienas įsitikinti monopolio nebuvimu, todėl prasidėjo bylinėjimasis.

Ar monopolio neliko, ar visos rokiruotės tik priedanga, aiškinasi ir teismas, ir kartu Konkurencijos taryba.

„Iš tiesų sandoris buvo ganėtinai sudėtingas: dalyvavo daug įmonių tame sandoryje ir kartais iš tiesų sunku pasakyti, kas yra su kuo susijęs. Tai yra ganėtinai painus sandoris“, – LNK „Žinioms“ sakė Š. Keserauskas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė teigė, kad dabar labai svarbus klausimas, į ką turėtų atsakyti šiuo metu vykstantis teismas, ar bendrovės valdymo perdavimas kažkokiam fondui yra pakankamas įrodymas koncentracijos nebuvimo.

„Vadinasi, čia labai svarbu dėl verslo valdymo visam sektoriui. Ir nesvarbu, ar čia žiniasklaida, ar kitų sričių klausimas. Ar koncentracija jau yra akcininkų pasikeitimas ir naudos gavėjo, ar tik valdytojo pasikeitimas“, – klausė A. Žilinskienė.

Teismas sprendimą paskelbti turėtų sausio 19 d.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...