captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Bradausko istorija gali tapti nepakartojama

Socialdemokratas Julius Sabatauskas ketvirtadienį registravo Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisą, kuri panaikintų nuostatą, kuria, Finansų ministerijai perduodama informaciją apie Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovą Dainorą Bradauską, pasinaudojo Specialiųjų tyrimų tarnyba.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

DELFI primena, kad trečiadienį STT pranešė apie galimai korupcinę VMI vadovo D. Bradausko veiklą, o Finansų ministerija pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas sakė, kad šis įvykis neturėjo jokios įtakos jo registruotoms pataisoms.

„Dabartinis fonas neturi įtakos. Neprikerkit fono metų senumo įvykiams. Pataisos nebūtų turėjusios ir neturės įtakos, todėl kad čia kalbama apie kriminalinę žvalgybą. Jūs turite omenyje Mokesčių inspekciją ir ten yra Finansų ministerijos tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuris niekuo nesisieja su žvalgyba“, – sakė jis.

J. Sabatauskas registravo iškart kelių Kriminalinės žvalgybos įstatymo straipsnių pataisas. Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, jomis siekiama patikslinti teisinį reglamentavimą, susijusį su informacijos atskleidimu asmeniui, prieš kurį panaudotos kriminalinės žvalgybos priemonės.

Taip pat: nustatyti aiškų kriminalinės žvalgybos metu surinktų apie asmenį duomenų atskleidimo teisinio nagrinėjimo procesą ir kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimo, naudojimo ir naikinimo reglamentavimą.

J. Sabatauskas aiškino, jog šių pataisų istorija yra labai ilga. Pirmiausia dar buvusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo pavesta atlikti tyrimą, kurio išvadoms 2016 metais pritarė Seimas.

Tada komitetas ruošė įstatymo projektus, kuriems Seimo valdyba sudarė darbo grupę. Šios darbo grupės ataskaitai pritarė jau naujojo Seimo valdyba.

„Ir tik tada aš registravau įstatymo pataisas“, – DELFI sakė J. Sabatauskas.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo 2017 metų liepos 1 dienos.

Siūlo nenaikinti

Nuostatos, kad „Kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus“ panaikinimui nepritaria liberalas Vitalijus Gailius.

„Manau, kad tai nėra nuostata, kuri taikoma kasdien ir dėl kurios taikymo mes turime problemų“, – DELFI sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys.

Jo manymu, eliminavus šią nuostatą, dėl žmonių, kurių atžvilgiu bus bandoma realizuoti kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis, kurie neperkelti į baudžiamąjį procesą, bus bandoma ieškoti kitokių sprendimų.

„Bus bandoma perkelti juos į baudžiamąjį procesą, tada iš baudžiamojo naudoti. Bus bandoma spręsti tų žmonių patikimumo klausimą ir tada įsijungs nepasitenkinimai, kad visi klausimai Lietuvoje sprendžiami pažymų formate“, – svarstė Seimo narys.

V. Gailius sakė, kad: „Jeigu norime grįžti į pažymų erą, kad būtų sprendžiama per pažymas ir jų perkėlimą sprendžiant patikimumą, galimybę dirbti ir susipažinti su valstybės paslaptimis ir t.t., tada turėtume tą nuostatą naikinti“.

STT yra viena iš Kriminalinės žvalgybos įstatyme apibrėžtų pagrindinių kriminalinės žvalgybos institucijų, todėl minėtos nuostatos išbraukimas reikštų, kad ji nebegalėtų savo surinktos informacijos išslaptinti ir perduoti drausminių ar tarnybinių nusižengimų tyrimui.

Ministras gali paskelbti nors ir šiandien

V. Gailius pabrėžė, kad pagal galiojančią Kriminalinės žvalgybos įstatymo redakciją, drausminiams ar tarnybiniams tyrimams perduodama informacija turi būti išslaptinama.

„Logiška, kad tai vieši duomenys ir žmogui sudaryta galimybė susipažinti su ta medžiaga, atsakyti į pateiktus klausimus, įsijungia tarnybinio patikrinimo mechanizmai, galima sprendimą skųsti teisme“, – paaiškino jis.

Politiko manymu, toks formatas teisine prasme labiau gina silpnesnę pusę – valstybės tarnautoją.

„Ir manau, kad ankstyvas sprendimas keisti teisinį reglamentavimą, nes tada institucijos turės ar bandys gudrauti ir ieškos kitų mechanizmų – pažymų, naikinti leidimus ir t.t. Manau, kad šis mechanizmas yra tinkamas ir nėra vien pas mus taikomas. Kol kas nematau argumentų palaikyti tokį projektą“, – reziumavo V. Gailius.

Komentuodamas situaciją, kurioje yra D. Bradauskas, V. Gailius pastebėjo, kad STT perduota informacija taip pat yra išslaptinta ir perduota tarnybinio patikrinimo, kurį atlieka Finansų ministerijos sudaryta komisija, atlikimui.

„Skelbti tarnybinio patikrinimo išvadą turi teisę finansų ministras ir aš net neabejoju, kad jis tą išvadą paskelbs. Pirmas viešinimo etapas bus klausimynas asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas. Jam bus pateikti klausimai, o jis turės pateikti atsakymus. Formuojant klausimyną jam bus pateikta tai, kokiu tarnybiniu nusižengimu jis yra įtarimas. Procesas, iš tikrųjų viešas yra“, – pasakojo Seimo narys.

Tai dar vienas argumentas, kodėl jis nesutinka atsisakyti prieš tai minėtos nuostatos.

„Finansų ministras gali jau šiandien paskelbti tuos duomenis. Tai jo kompetencija, todėl STT ir neskelbė tų duomenų, nes perdavė ministro įvertinimui. Gal ten nieko nėra, gal ministras tarnybinį patikrinimą užbaigs konstatuodamas, kad nusižengimas nepadarytas. Mes nežinome“, – pridūrė V. Gailius.

Finansų ministras Vilius Šapoka šią savaitę sakė, kad D. Bradauskas nuo pareigų nušalintas, nes VMI yra viena svarbiausių šalies institucijų, todėl jos vadovo veikla neturi kelti jokių abejonių.

„Manau, kad tyrimas turėtų būti baigtas artimiausiu metu“, – DELFI komentavo V. Šapoka.

Tyrimo metu D. Bradauskas bus nušalintas nuo užimamų pareigų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...