captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klaipėdos savivaldybės bendrovėse – algų didėjimo metas

Kai kurių Klaipėdos savivaldybės bendrovių vadovų darbo užmokestis drastiškai auga, nors paprastų darbuotojų algos liko tokios pat ar net sumažėjo. Stulbina ir faktas, kad kai kurių įmonių direktorių atlyginimai gerokai viršija miesto mero algą.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Kai kurių Klaipėdos savivaldybės bendrovių vadovų darbo užmokestis drastiškai auga, nors paprastų darbuotojų algos liko tokios pat ar net sumažėjo. Stulbina ir faktas, kad kai kurių įmonių direktorių atlyginimai gerokai viršija miesto mero algą.

Paskatinimas už rezultatus?

Savivaldybės kontroliuojamoje bendrovėje „Gatvių apšvietimas“ vadovaujančiose pareigose dirba trys žmonės.

Vidutinė jų alga 2012 metais per mėnesį buvo 4 751 litas. Tačiau šių metų I ketvirtį tų pačių vadovų atlyginimas šoktelėjo daugiau nei 1 tūkstančiu litų ir siekė 5 759 litus per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Tos pačios įmonės darbininkų algos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 266 litais ir siekia 2 765 litus per mėnesį.

„Pas mus atlyginimai nei kyla, nei leidžiasi, jie priklauso nuo to, kiek turime įplaukų. Paskutinį ketvirtį jų turėjome daugiau, tai ir algos padidėjo. Viskas priklauso nuo darbo rezultatų“, – tikino bendrovės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius.

Žvelgiant į tai, kam pakelti atlyginimai bendrovėje „Gatvių apšvietimas“, peršasi išvada, kad geriausių rezultatų pasiekė įmonės vadovai, kurie praėjusį ketvirtį patys save paskatino tūkstančiu didesne alga.

„Kas dirbo, tie ir uždirbo, kurie nedirbo, tie neuždirbo. Čia yra atskiras klausimas“, – tikino A. Laurinavičius.

2012 metais įmonė dirbo nuostolingai, nuostolis siekia 110 tūkst. litų. Tačiau šiais metais esą dirba pelningai, todėl ir vadovų algos didesnės.

„Pernai trūko savivaldybės finansavimo, savivaldybė neužmokėjo už visus atliktus darbus, todėl atsirado nuostolių“, – teigė A. Laurinavičius.

Uždirba kaip meras

Įspūdingą atlyginimą gauna savivaldybės įmonės „Klaipėdos bendrabučiai“ direktoriaus pavaduotoja.

Ji per pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai per mėnesį uždirbo 5,1 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Palyginti su praėjusiais metais, alga išaugo daugiau nei puse tūkstančio litų.

Toks darbo užmokestis yra beveik tiek, kiek ir Klaipėdos mero alga, kuri neatskaičius mokesčių 2012-ųjų pirmąjį ketvirtį siekė 5 236 litus.

Bendrovės pagrindinė veikla – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administravimas ir nuolatinė priežiūra.

Šiuo metu bendrovė administruoja 28 daugiabučius namus, kuriuose gyvena 3 325 gyventojai, namų bendras naudingas plotas – 75 tūkst. kv. m.

„Tai yra absurdas, kai savivaldybės įmonės vadovas uždirba daugiau negu meras, nors, antra vertus, jei įmonė dirba pelningai, tai gal ir alga turėtų būti didesnė“, – svarstė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

„Klaipėdos bendrabučių“ pelnas – ne itin įspūdingas, 2011 m. jis siekė 5 774 litus, o naujesnių duomenų dar nepateikta.

Galimybės – menkos

Klaipėdos turizmo ir informacijos centro vadovės Romenos Savickienės alga – 6 minimalūs mėnesio atlyginimai, taip yra nustatyta miesto tarybos sprendimu.

„Vadovui nustatyti 6 minimalūs mėnesiniai atlyginimai. Tai būtų 6 tūkst. litų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Daug“, – stebėjosi A. Velykienė, kuri neseniai išrinkta dar ir Klaipėdos turizmo bei informacijos centro valdybos pirmininke.

„Nuo naujų metų išaugus minimaliam mėnesio atlyginimui, mano alga nepakilo, nes mūsų įstaiga neturi tokių finansinių galimybių. Gaunu tą patį atlyginimą, kaip iki tol“, – teigė R. Savickienė.

Taigi Klaipėdos turizmo ir informacijos centro vadovės alga išliko 5,1 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.

Galvos skausmas dėl turgaus

Skausmingai banko „Snoras“ griūtį išgyveno bendrovė Naujasis turgus – 2011-aisiais įmonė patyrė daugiau nei 3,86 mln. litų nuostolį. Tačiau tai nesutrukdė bendrovės vadovams pakelti atlyginimus.

Naujajame turguje yra trys vadovai, kurių vidutinis mėnesio atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 6853 litai, 343 litais daugiau nei 2012 metais.

Kuklesnę algą gaudavo savivaldybės bendrovės Senojo turgaus vadovė – 3,3 tūkst. litų per mėnesį, tačiau įmonė dirbo nuostolingai.

„Dveji pastarieji metai įmonei buvo nuostolingi. Savivalda iš tikrųjų neturėtų daryti verslo, o turgaus veikla yra grynai komercinė, kur visos pajamos iš komercinio sektoriaus. Antra vertus, tai nėra strateginė įmonė, todėl ji privalo dirbti pelningai“, – tvirtino Senojo turgaus Stebėtojų tarybos pirmininkas Simonas Gentvilas.

Šiuo metu Klaipėdos kontrolierės atlieka Senojo turgaus bendrovės 2012-ųjų auditą, kurį planuoja baigti iki balandžio pabaigos.

„Pagal pateiktas ataskaitas 2011 metus Senasis turgus baigė turėdamas beveik 60 tūkst. litų nuostolį. Pardavimų pajamos sumažėjo 205 tūkst. litų“, – tvirtino savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Versle normali pelno grąža yra 6–7 proc. nuo įstatinio kapitalo vertės. S. Gentvilas teigė, kad Senojo turgaus veikla savivaldybės vadovai labai nepatenkinti.

Pinigai – už neturtinę žalą

Dar vieną savivaldybės bendrovę Klaipėdos autobusų parką kelerius pastaruosius metus taip pat slegia nuostoliai. Pasak šios įmonės vadovės Jelizavetos Daugininkienės, tai nesuteikia galimybės kelti algų.

„2009 metais mūsų įmonės nuostoliai buvo 2,2 mln. litų, 2011 metais – daugiau nei pusė milijono, o pernai jie sumažėjo iki 95 tūkst. litų“, – patvirtino direktorė.

J. Daugininkienė sakė, kad viena priežasčių buvo išlaidos, kurios esą priklausė ne nuo veiklos, tai yra reikėjo atlyginti 80 tūkst. litų moralinės žalos, visus metus dėl viešųjų pirkimų bendrovė bylinėjosi teismuose.

„Klausimo dėl algų pakėlimo darbuotojams mes nesvarstėme, bet džiaugiamės, kad per krizę algų nemažinome, jos galėjo mažėti tik dėl drausminių prasižengimų“, – teigė J. Daugininkienė.

Klaipėdos autobusų parke dirba 293 darbuotojai. Vadovų yra 11, jų vidutinis mėnesio atlyginimas 4 991 litas neatskaičius mokesčių, vairuotojai vidutiniškai bruto uždirba 2 667 litus.

Mokama už kompetenciją

Klaipėdoje yra kelios strategiškai svarbios miestui įmonės. Tai bendrovės „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos energija“, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Dirbančiųjų, ypač vadovų, algos šiose bendrovėse yra gana solidžios ir kai kurių jų atlyginimai taip pat viršija miesto mero algą.

Vidutinis mėnesio vadovų atlyginimas neatskaičius mokesčių šiose bendrovėse siekia nuo 7 144 iki 9 449 litų.

Nors kai kurie miestiečiai į tokias algas šnairuoja, tačiau oficialiai pripažįstama šių įmonių svarba miestui ir jų vadovų atsakomybė bei kompetencija, už kurią esą ir mokamas atlyginimas.

„Tų įmonių veiklos rezultatai yra labai svarbūs Klaipėdos miesto strateginiam vystymuisi. Tam turi įtakos ir pelno rodikliai, ir suteiktų paslaugų skaičius“, – tikino A. Velykienė.

Komentaras

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška:

Manyčiau, kad valstybiniame sektoriuje turėtų būti tam tikros algų žirklės už tam tikras pareigas. Vertinčiau visų pirma darbą. Dar prieš dvejus metus Trišalėje taryboje kėlėme klausimą dėl savivaldybės turto. Savivaldybės įmonės – irgi miesto turtas. Jų rodiklis turėtų būti valdymo efektyvumas. Vadovas – tas asmuo, kuris garantuoja tų rodiklių palaikymą. Atsižvelgiant į tai reikia įvertinti, ar atlyginimas yra adekvatus.

Manyčiau, kad turi būti vertinamas ne tiek vadovo atlyginimas, o įmonės pasiekimai. Jei darbas prastas, turi būti keičiamas vadovas. Tačiau tai yra daugiau išimtis nei taisyklė. Už mokamas solidžias algas reikėtų reikalauti rezultato, nuostolingos veiklos negali būti. Bet kuri kita ne savivaldybės įmonė, jei ji dirba nuostolingai, o vadovų algos kyla, ji neišvengiamai bankrutuos. Tačiau yra tam tikros funkcijos, kurias savivaldybė turi garantuoti visuomenei ir jos gali būti dotuojamos. Įsivaizduoju, kad visuomenė nelabai žino, kas už ką gauna atlyginimus ir kodėl. Jei išleidžiama nepagrįstai daug pinigų, vadinasi, tai daroma kažkieno sąskaita, nes biudžetas yra suspaustas. Todėl mieste mes turime būti ypač taupūs ir atsakingai leisti pinigus. Manyčiau, kad ne atlyginimas pati didžiausia blogybė, o tai, kad trūksta skaidrumo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close