captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mažieji šilumos gamintojai: gyventojai permoka, nes tarpininkams rūpi tik pelnas

Šilumos tiekėjai už tarpininkavimą susižeria milijonus, o šilumos kaina gyventojams turėtų būti mažesnė nei yra dabar, sako nepriklausomi šilumos gamintojai. Ir pateikia pavyzdį Kaune, kur savivaldybei priklausanti „Kauno energija“ superka šilumą iš mažų gamintojų ir parduoda miestiečiams. Kainų skirtumas – solidus pelnas. Todėl laikinojoje sostinėje šildymas vėl tapo vienu brangiausių Lietuvoje, lyginant didžiuosius miestus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Taip teigia Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija, vienijanti mažuosius šilumos gamintojus šalyje. Jie piktinasi, kad tiekėjai iš gyventojų atima dešimtis milijonų eurų.

Kainą padidina 50 procentų?

„Šilumos gamintojų kainą savivaldybių įmonės padidina net iki 50 procentų taip susikraudamos pelnus iš šilumos vartotojų“, – rėžė asociacijos vadovas Vytautas Kisielius. Mažųjų šilumos gamintojų asociacijos duomenimis, per du mėnesius jau permokėta 3,5 mln. eurų.

Kaip tai nutinka? Pavyzdžiui, „Kauno energija“, kaip ir panašios įmonės Vilniuje ir Klaipėdoje, aukcionuose superka šilumą iš mažųjų tiekėjų. Šie tarpusavyje kaunasi dėl galimybės parduoti šilumą. Kol yra tokia konkurencija, miestiečiai turėtų gauti šilumą už gerą kainą.

Tačiau taip nėra, sako nepriklausomi tiekėjai. „Esama tvarka leidžia savivaldybės įmonėms, aukcione nupirkus šilumą už labai mažą kainą, pridėti neribojamus antkainius“, – teigia V. Kisielius.

Pelnai – milijoniniai

Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija paskaičiavo, kad Klaipėdoje savivaldybės antkainis šiais metais siekia 800 tūkstančių eurų, Kaune – 1 milijoną eurų, o Vilniuje – net 1,6 mln. eurų.

„Taigi vos per du mėnesius didžiųjų miestų šilumos vartotojai už šilumą permokėjo beveik 3,5 mln. eurų. Jei tokios tendencijos išliks ir toliau, per šių metų šildymo sezoną permokėsime apie 12 mln. eurų“, – sako V. Kisielius ir siūlo atkreipti dėmesį į savivaldybių įmonių pelnus.

Pernai „Kauno energijos“ pelnas siekė 4,5 mln. eurų, „Klaipėdos energijos“ – 2 mln. eurų, „Vilniaus energijos“ – 363 tūkst. eurų. Tiesa, pastaroji bendrovė nepagrįstai į gyventojų šilumos tarifą įtraukė 24 mln. eurų.

O kaip yra šiais metais? Pavyzdžiui, „Kauno energija“ per 9 mėnesius jau uždirbo 3,5 mln. eurų, skelbiama viešoje ataskaitoje. Tiesa, energetikos įmonių pelnus reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Skundžiasi, kad brangsta biokuras

Kodėl šilumos kaina Kaune per metus padidėjo, kai kituose miestuose – sumažėjo?

„Šiluma – vienas iš nedaugelio produktų, kurio kaina kinta kas mėnesį. Ji tai mažėja, tai didėja, priklausomai nuo kuro bei perkamos šilumos kainų. Per pastaruosius keletą metų šilumos kaina Kaune nukrito į lygį, kokį matėme tik prieš 8 – 9 metus arba dar seniau“, – 15min aiškino „Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, pagal šilumos kainą didmiesčiuose šį gruodį Kauną lenkia tik Panevėžys. Nors laikinojoje sostinėje konkurencija tarp šilumos gamintojų – viena aršiausių Lietuvoje.

Žiemą šilumos poreikis būna didesnis, konkurencija sumažėja, o ir kuras būna brangesnis, dėl to ir šilumos kaina vartotojams šiek tiek padidėja, paaiškino „Kauno energijos“ atstovas. Ir pridūrė – šiuo metu fiksuojamas biokuro pabrangimas.

„Jokių nepagrįstų antkainių nėra“

„Kauno energija“ nesutinka, kad ji tik perparduoda šilumą. „Negalima vertinti, kad šiluma yra „perparduodama“. Tam, kad ji pasiektų vartotoją, reikia įdėti nemažai pastangų. Tiekimo vartotojams ir tinklų eksploatacijos veikla taip pat patiria kaštus“, – aiškino Ū. Staselka.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė metodiką, pagal kurią ir apskaičiuojama šilumos kaina, sakė jis, nes „jokių nepagrįstų antkainių nėra“.

Tačiau kodėl šiluma Kaune nepinga, kai kituose miestuose per metus atpigo? Pasak „Kauno energijos“ atstovo ryšiams su visuomene, šilumos kaina Kaune „jau yra sumažinta iki dydžio, kuriam dar labiau mažėti galimybių jau nedaug“.

„Šilumos gamintojai ir tiekėjai šiuo metu jau yra padarę faktiškai viską, ką galima padaryti siekiant sumažinti šilumos kainą vartotojams“, – tikino Ū. Staselka.

Tačiau Nepriklausomi šilumos gamintojai tuo abejoja. Jie teigia, kad gyventojams turi būti paaiškinta, kiek kainuoja šilumos gamyba, perdavimas, kiek atsieina klientų aptarnavimas ir kitos paslaugos.

„Šilumos vartotojai turi teisę kelti klausimus, pavyzdžiui, kodėl mes mokame brangiau nei Ryga, kuri viską gamina iš gamtinių dujų“, – mano V. Kisielius.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...