captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Masiulis: permainas reikia daryti greitai

Energetikos ministro portfelį iškeitęs į susisiekimo ministro, Rokas Masiulis per pirmąją darbo savaitę išvertė iš postų žiniasklaidos ir tyrėjų akiratyje atsidūrusių „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narius ir paskyrė naują bendrovės vadovą. R.Masiulis ketina iš esmės reformuoti neskaidriais sandoriais ir korupciniais ryšiais susaistytą geležinkelių įmonę, pagerinti jos, o kartu ir valstybės reputaciją.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kovos su korupcija versle patirties jau turintis R.Masiulis tikisi, kad naujasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas surinks profesionalų komandą, kuri panaikins korupcijos schemas įmonėje. Tačiau ministras nesitiki, kad procesas bus paprastas – bandymų trukdyti, anot jo, tikrai bus.

„Manau, kad tikrai trukdymų bus, bandymų bus, žinant, kad paliečiami dideli interesai, dideli finansiniai srautai, tai pasipriešinimas, be abejo, bus. To laukiame, stebime situaciją ir matysime, iš kurios pusės ateina tas pasipriešinimas, kas yra tie oponentai, kuriems nepatinka skaidrinimas, pertvarkymas ir naudos valstybei nešimas. Gali būti, kad tai bus bandoma daryti ir per šeimos narius“ – interviu BNS sako susisiekimo ministras.

R.Masiulis pabrėžia norintis perduoti žinią „Lietuvos geležinkelių“ partneriams Rusijoje ir Baltarusijoje, kad įmonė išliks patikima partnerė, o dabartiniai pokyčiai yra labiau vidiniai: „Išorinėj erdvėj geležinkeliai sieks tik pagerinti sąlygas, bendradarbiaujant su partneriais, ypač Baltarusijos partneriais, kurie labai svarbūs Lietuvai“.

Jis taip pat deklaruoja siekį susitarti su Lenkijos naftos koncerno valdoma „Orlen Lietuva“ dėl krovinių geležinkeliais vežimo tarifų bei pagerinti Lietuvos įvaizdį bendrame trijų Baltijos šalių projekte „Rail Baltica“.

– Pirmą kartą Lietuvos istorijoje didelės valstybės valdomos įmonės vadovybė in corpore pakeista per 3 dienas, pradėjus dirbti naujam ministrui. Kai jūs 2010 metų gegužę buvote paskirtas„Klaipėdos naftos“ vadovu, buvo praėję 1,5 metų nuo Vyriausybės darbo pradžios, nors padėtis įmonėje tuomet buvo panaši – buvo įtarimų dėl jos vadovų korupcijos. Kodėl dabar taip greitai viskas įvyko?

– Pagrindinė priežastis turbūt ta, kad tai labai pribrendusi reforma – apie geležinkelių neskaidrius sandorius nuolat rašyta spaudoje, apie konfliktus nuolatinius su Europos Komisija, su verslo partneriais, tokiais, kaip „Orlen“, Rengės ruožo išardymas. Labai daug dalykų buvo susikaupę, įmonė jau gadino mūsų valstybes vardą, o ne stiprino, tai permainos buvo būtinos. Tai vienas aspektas. Kitas – žinojau, kad kiti ministrai irgi norėjo daryti permainas, dėl to tą pamoką išmokau – jeigu tu nori daryti permainas, jas reikia daryti. Ir trečias dalykas – aiškus parodymas, kas yra susisiekimo sektoriuje prioritetas. Trys šitie faktoriai lėmė, kad tai įvyko labai greitai.

– Galbūt tą procesą pagreitino pokalbiai su premjeru ir prezidente, gal gavote užduotį?

– Aš nevadinčiau to užduotimi. Kai su premjeru kalbėjome apie galimą darbą, tai labai aiškiai ir man buvo pasakyta, ir aš konstatavau, – skaidrinti susisiekimo sektorių, kad jis duotų naudą valstybei, jos vardą aukštintų, o ne žemintų. Iš to jau seka ir darbai.

– Ar Jūs jau gavote kokios informacijos, tarkime, apie „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorius, galimus korupcinius ryšius įmonėje?

– Pagrindinė informacija, manau, dabar bus gauta pačiuose „Lietuvos geležinkeliuose“. Šiek tiek informacijos, taip, aš buvau gavęs, kurios pakako pridėti prie viso to, ką jau sakiau, kad permainas reikia daryti greitai. Nes jeigu jos būtų daromos lėtai, būtų labai sunku apsaugoti tiek pačią informaciją, tiek įmonę nuo tolesnės situacijos blogėjimo. Todėl buvo pasirinktas skubus variantas.

– Kai pradėjote vadovauti „Klaipėdos naftai“, atleidote komercijos direktorių Ričardą Milvydą, kuris turėjo ryšių su „Naftos grupe“, buvo ir daugiau žmonių atleista, pasamdyta darbuotojų iš specialiųjų tarnybų, jie padėjo skaidrinti procesus ir veiklą. Ar panašūs dalykai vyks ir „Lietuvos geležinkeliuose“?

– Man sunku komentuoti, čia daugiau turėtų geležinkelių generalinis direktorius komentuoti, koks bus jo kelias pasirinktas, Tik galėčiau pasakyti, kad energetikoje sektoriuje pasirinktas kelias bendradarbiauti su teisėsaugos organais buvo sėkmingas. Viena – blogi darbai, kurie buvo padaryti, jie buvo išaiškinti. O kitas svarbus dalykas – preventyvus – buvo įsisąmoninta, kad pati sistema jau netoleruoja neskaidrių sandorių, dėl to visi mobilizavosi skaidriai veiklai.

Žmonėms – iš savo patirties matau – reikia lyderių, į kuriuos jie galėtų lygiuotis, jeigu lyderis turi neskaidrių tikslų, tai visa įmonė ar organizacija, sakyčiau, užmiega, toleruodama tuos dalykus, nes labai sunku pasipriešinti vadovui. Arba išeini, arba lieki užsimerkęs, stengdamasis nežinot, kas vyksta. Bet jeigu ateina skaidrus vadovas, kuris demonstruoja norą dirbti įmonės ar valstybės gerovei, personalas žymiai greičiau atgyja, įgauna jų darbas didesnę prasmę ir tokios įmonės duoda apčiuopiamą naudą. Manau, „Klaipėdos naftoje“ buvo identiška istorija, kur ne tiek vadovas savo talentu kažką sukūrė, bet atgijusi komanda duoda idėjas, jas generuoja, jos tampa kūnu ir galiausiai rezultatai kalba patys už save.

– Ar dėl šių savybių vadovauti „Lietuvos geležinkeliams“ pasiūlėte buvusiam „Klaipėdos naftos“ vadovui Mantui Bartuškai?

– M.Bartuška yra vienas iš tų žmonių, kurie dalyvavo energetikos sektoriaus pertvarkoje, jis yra susipažinęs, kaip transformuojama iš neefektyvaus, neskaidraus ūkio į skaidrų, inovatyvų ir veržlų. Kas dar labai svarbu šiuo atveju – jis turi darbo su Rusija ir Baltarusija patirties, nemažai derėjosi su jų kompanijoms, turi kontaktų tose šalyse, o geležinkelių kryptis – Rytai–Vakarai – yra be galo svarbi. Todėl, sakyčiau, yra labai geras atitikmuo šioms pareigoms.

– Jau, atrodo, yra ženklų, kad gali būti trukdoma pertvarkyti ir skaidrinti „Lietuvos geležinkelius“. Ar Jums tai kelia nerimo?

– Manau, kad tikrai trukdymų bus, bandymų bus, žinant, kad paliečiami dideli interesai, dideli finansiniai srautai, tai pasipriešinimas, be abejo, bus. To laukiame, stebime situaciją ir matysime, iš kurios pusės ateina tas pasipriešinimas, kas yra tie oponentai, kuriems nepatinka skaidrinimas, pertvarkymas ir naudos valstybei nešimas. Gali būti, kad tai bus bandoma daryti ir per šeimos narius.

– Daug rašyta apie kai kurių „Lietuvos geležinkelių“ vadovų ryšius su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu. Ar tokie ryšiai irgi bus dėmesio lauke?

– Jeigu iš tiesų „Lietuvos geležinkeliuose“ bus renkama, o aš tikiu, kad bus renkama profesionali komanda, kuri puikiai supranta, kaip veikia korupcinės schemos, tai tikiu, kad tokių schemų neliks ir geležinkeliai taps skaidria įmone. Tam teks atlikti nemažai darbo, nemažai informacijos teks paviešinti, kurie yra blogi dalykai, kad ateityje būtų žinoma, kad tokie dalykai netoleruotini. „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė turėtų komentuoti, kaip tas bus daroma. Neabejoju, kad tikri profesionalai ateis į tą įmone, kurie turi patirties, kaip dirbti su tokiais klausimais.

– Kai jūs pradėjote vadovauti „Klaipėdos naftai“, radote įmonei nepalankias sutartis su „Naftos grupe“, kurias nutraukėte. Dėl žalos įmonei vėliau buvo bylinėjamasi. Ar tai buvo labai sudėtingas procesas?

– Ne, tai nėra sudėtinga, kiekvienu atveju reikia nustatyti, ar įmonė ir valstybė patyrė žalos, kokie kiti blogi dalykai padaryti, pats aiškinimasis tikrai nesudėtingas, prevenciniai veiksmai irgi nesudėtingi, kad ateityje to nebūtų. Užtrunka tik teismai, jie tęsiasi jau šešerius metus. Ką darysi, ta teismų karuselė sukasi, teismas jau toli nuėjęs, kaltė įrodyta, belieka laukti galutinio sprendimo.

– Kaip Jums pavyko taip greitai pasikviesti žmonių į „Lietuvos geležinkelių“ valdybą?

– Kai tik buvau paskirtas susisiekimo ministru, turėjau dvi–tris savaites, per tą laiką susitikau su labai daug žmonių, kandidatų buvo kur kas daugiau – tiek į valdybą, tiek į generalinio direktoriaus postą. Kai kurie žmonės atsisakė, bet tas variantas, kurį turime, manau, tai yra patyrusių, stiprių, motyvuotų žmonių grupė, kuri jau padariusi panašių darbų ir gali imtis šios labai didelės užduoties.

– 2010 metais, kai pradėjote vadovauti „Klaipėdos naftai“, sakėte, kad nenorite išgąsdinti rusų tiekėjų, esą jie gali pagalvoti, jog lietuviai elgiasi chaotiškai – Jūsų žodžiais, tai rimtos kompanijos, kurių negalima stumdyti. „Lietuvos geležinkeliai“ irgi turi daug tiekėjų ir klientų Rusijoje, sutarčių su begale kompanijų, įskaitant ir garsiąją „Transmashholding“. Kokia būtų Jūsų žinia jiems?

– Pagrindinė žinia tiems partneriams, kad „Lietuvos geležinkeliai“ toliau išliks patikimas partneris, visi geri dalykai nesikeis. Jie turėtų suprasti, kad geležinkeliai išlaikys patikimo partnerio statusą, čia yra daugiau vidinis pasikeitimas, o ne išorinis. Išorinėj erdvėj geležinkeliai sieks tik pagerinti sąlygas, bendradarbiaujant su partneriais, ypač Baltarusijos partneriais, kurie labai svarbūs Lietuvai. Nėra ko nerimauti, santykiai kaip buvo geri, taip ir išliks, ir sieksime juos gerinti ir plėsti. Tai labai svarbu.

– Dirbdami „Klaipėdos naftoje“, tiek jūs, tiek M. Bartuška derėjotės su „Orlen Lietuva“ dėl paslaugų tarifų. Geležinkelių ir „Orlen Lietuvos“ derybos dėl tų pačių tarifų iki šiol buvo nesėkmingos. Kas turėtų įvykti, kad būtų galiausiai susitarta?

– Be abejo, yra nesmagu, kad yra įsisenėjęs konfliktas su „Orlen“, kurio didžioji dalis, manau, yra nesusipratimas, nesusikalbėjimas arba nenoras susikalbėti, o patirtis „Klaipėdos naftoje“ rodo, kad jeigu abi pusės siekia susitarimo, tai galima susitarti abiem naudingom sąlygom. Tikrai galima rasti tokią sutartį, kuri šituos konfliktus panaikins. Manau, nepriimtina tiek metų su vienu esminiu partneriu ginčytis.

– Taip, bet „Orlen“ reikalauja pakankamai didelės nuolaidos – jei tiesa, ką kalbėjo buvęs ministras Rimantas Sinkevičius ir geležinkelių vadovai,  tai „Orlen“ norėjo daugiau nei 200 mln. eurų nuolaidos už 2016–2024 metus.

– Tokių didelių sumų aš negirdėjau, bet kokiu atveju nauja „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė turi susipažinti su visa situacija, atskirti tas sritis, kur yra pagrindinis nesutarimas, ir ieškoti susitarimo vietos. Esu įsitikinęs, kad tą bendrą balansą tikrai galima surasti. Ir labai viliuosi, kad „Orlen“ vienašališkai nepasinaudos mūsų noru tą konfliktą panaikinti, ir tie reikalavimai bus racionalūs.

– Buvusi Vyriausybė bandė sukurti transporto holdingą, bet dabartinės Vyriausybės programoje nieko apie tai nekalbama. Ar yra tokių ketinimų, ar jūs galvojate, kaip galėtų būti efektyvinama ne tik geležinkelių, bet ir pašto, kelių priežiūros įmonių veikla. Ar siūlysite Vyriausybei ką nors keisti?

– Apie tai tikrai bus galvojama, kaip šį sektorių optimaliau valdyti, galbūt ir daugiau sektorių. Galiu pasakyti vaizdžiai – jeigu nori pagaminti karūną, tai brangakmenius pirma reikia nušlifuoti ir tada įdėti į karūną, o ne atvirkščiai. Mūsų toks tikslas – pirmiausia pažiūrėti visas įmones, kurios reikalauja sutvarkymo, o tada jau žiūrėti, ką galima daryti su visu šituo ūkiu. Aš tai laikau tikrai ne pagrindiniu klausimu, bet vienu iš tų, kuris anksčiau ar vėliau kils.

Tas holdingas, kuris buvo iki šiol siūlomas, mano nuomone, kai buvau energetikos ministras, buvo per didelis, nes labai daug skirtingų įmonių buvo sudėta į vieną, todėl racionaliau buvo daryti kelis holdingus ir pagal įmonių tipą surūšiuoti.

– Ar tai reiškia, kad gali būti pokyčių ir tų įmonių vadovybėje, ar jos bus pertvarkomos?

– Dabar to pasakyti negaliu, dabar tik susipažįstama su informacija. Kai bus susipažinta, tada ir nuspręsime, kaip efektyviausiai tą ūkį valdyti.

– Pakalbėkime apie „Rail Baltica“. Tarp Lietuvos ir Latvijos atstovų buvo nesusipratimų ir konfliktų, nesugebėta rasti bendros kalbos su bendros įmonės „RB Rail“ vadove Baiba Rubesa. Ko ketinate imtis, ar tai yra prioritetas?

– Šis klausimas vienas iš svarbesnių yra. Pirmiausias dalykas, kuris taisytinas, tai Lietuvos reputacija. Galbūt dalinai ir teisingai, bet esu įsitikinęs, kad iš dalies neteisingai Lietuva buvo kaltinama kaip „Rail Baltica“ stabdys. Mes viduje ne visai sutardavome, ministerija konfliktavo su geležinkeliais, geležinkeliai užsidarę kaip tvirtovė buvo, ir mes Lietuvoje neatlikdavome savo namų darbų, kad stipriai atrodytume išorėje.

Tuo pasinaudojo kitos šalys ir dėl projekto problemų buvo kaltinama Lietuva. Jeigu kažkur buvome neteisūs, tai tikrai nereikia slėpti ir glaistyti, bet vienas dalykas, ko prašysiu iš „Lietuvos geležinkelių“ ir ministerijos darbuotojų, kad Lietuvos reputacija būtų atstatyta, kad mes darbais, o ne žodžiais įrodytume, kad tuos dalykus darome, nepaliktume šansų mus apkaltinti kažkuo ir kaip tik būtume tie, kurie užimtume pirmaujančias pozicijas, kad į mus galėtų lygiuotis. Tai tokia užduotis, nes valstybės reputacijos klausimas yra pats svarbiausias.

O dėl pačių projekto detalių reikės aiškintis, stengsimės deleguoti užduotis žmonėms, kurie gerai išmano tarptautinius santykius, verslą ir kurie mūsų valstybės interesams sugebės atstovauti.

– Jūsų laukia pokalbiai Briuselyje ir dėl EK tyrimo, susijusio su „Lietuvos geležinkelių“ veiksmais, išardžius ruožą į Rengę. Tyrimas nėra baigtas, ar Jums žinomas šis kontekstas ir kokių pastangų čia reikės?

– Pati situacija giliai nėra man žinoma, žinau apie tą grėsmę, buvo kalbama tarp ministrų apie tai, buvo apeliuojama į „Lietuvos geležinkelių“ nerangumą, bet kas kaltas, kokius veiksmus kas turėtų atlikti, dar susipažinsiu. Šiandien nelabai ką galiu pakomentuoti, bet pagrindinis tikslas, aišku, kad valstybės interesai turi būti ginamai. Jei Lietuvą bus bandoma nubausti, mes tikrai kovosime, nepasiduosime ir stengsimės įrodyti, kad mes esame teisūs.

– Daug metų vyksta diskusija, kaip plėsti Klaipėdos jūrų uostą, parengtos įvairios studijos, ar šis klausimas – kokia kryptimi vystyti uostą – bus tarp prioritetinių Jūsų darbų?

– Be abejo, tiek oro uostų, tiek jūrų uostų plėtra yra vienas iš prioritetinių klausimų. Klaipėdos juoste jau ankšta, mes turime plėstis, turime gilinti uostą, o kokiu būdu tą padaryti, reikia ieškoti. Idėjas reikia išklausyti, vertinti ir priimti sprendimus.

– O kaip su Lietuvos oro uostų koncesija? Ar tas procesas bus stabdomas, gal norėsite jį peržiūrėti?

– Norėsiu peržiūrėti, bet jeigu procesas yra racionalus, jis bus tęsiamas. Ta kryptimi turėtume eiti, nes valstybės pagalba ya negalima pagal ES taisykles, koncesijos modelis leidžia užtikrinti oro uostų plėtrą ir finansavimą.

– Kokia Jūsų nuomonė dėl autonominių ( self-driving) automobilių – ar sulauksime jų Lietuvoje?

– Manau, tai viena daug žadančių technologinių naujovių, ir tikrai nenustebčiau, kad ateis laikas, ir taksi mes užsisakinėsime be vairuotojo. Taip pat dalinimosi automobiliais paslauga, manau, turėtų augti. Mūsų keliai perkrauti, jie sudaro didžiulę dalį mūsų ploto, o automobiliu važiuoja po vieną asmenį. Tai kuo labiau mes pereisime į dalijimąsi, tuo mažiau bus automobilių kelyje.

Labai geras pavyzdys – Paryžiuje, Lione ir kituose Prancūzijos miestuose veikia autolib’as (dalijimosi automobiliais paslauga – BNS) – vienas jo elektromobilis išima apie 8–10 automobilių iš miesto gatvių. Jie turi 2 tūkst. automobilių, dabar jau daugiau, tai galime paskaičiuoti, kiek sumažėja kitų automobilių. Yra lietuviškų kompanijų, kurios tą daro, galbūt naujų žaidėjų ateis, bet manau, tai viena iš ateičių, kad spūsčių mažėtų, nes Vilnius dūsta spūstyse. Klaipėda šiuo atveju geresnė.

– Tai „Uber“ yra gerai?

– Visos naujos technologijos ir naujovės yra gerai. Tai yra žingsnis į priekį. Žinoma, su sąlyga, jei jos atitinka įstatymus.

– Ačiū už pokalbį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...