captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai Kalėdoms ketina išleisti kone daugiausiai Europoje

Lietuvos gyventojai Kalėdų šventei ketina skirti didžiausią namų ūkio pajamų dalį iš visų Baltijos šalių, o Europos mastu jie vos keliomis procentinėmis dalimis atsilieka tik nuo Vokietijos, teigiama pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Beveik trečdalį (30,3 proc. arba 583 eurus) – tokią mėnesinių ikimokestinių namų ūkio pajamų dalį didžiosioms metų šventėms ketina skirti statistinė lietuvių šeima, rodo greitųjų paskolų privatiems klientams ir paskolų verslui teikėjos „Ferratum Group“ atlikto kalėdinių išlaidų tyrimo duomenys.

Tai 4 procentais daugiau nei praėjusiais metais, kai šis skaičius siekė 26,1 proc. Tokiais šiųmetiniais rodikliais lietuviai gerokai lenkia ne tik kaimynus latvius, bet ir estus, kurie šiais metais Kalėdoms ketina skirti atitinkamai 19,83 proc. ir 28,66 proc. savo mėnesinių namų ūkio pajamų.

Kitų Europos ir pasaulio šalių kontekste Lietuva taip pat atrodo esanti viena dosniausių kalėdinės nuotaikos kūrimui. Ji lenkia ne tik visas Europos šalis (išskyrus Vokietiją, kurios statistinis gyventojas ketina išleisti 30,58 proc. mėnesio pajamų), bet ir tokias pasaulio valstybes kaip Kanadą (20,36 proc.), Australiją (21,59 proc.) ar Naująją Zelandiją (26,61 proc.).

„Lietuvoje Kalėdų išlaidos jau keletą metų tik didėja, tad nenuostabu, jog ir šiemet net 47 procentai gyventojų neketina jų mažinti, o 16 procentų planuoja išleisti netgi daugiau nei ankstesniais metais. Mes nesam linkę dovanas pirkti iš anksto, tad didžiausios šventinės išlaidos nusikelia būtent į gruodį. Tai, kad lietuviai šventiniu laikotarpiu linkę vis mažiau taupyti, nebūtinai reiškia, kad dvasines vertybes keičiame materialiomis. Galbūt tiesiog didėjant mūsų pačių finansinėms galimybėms renkamės daugiau ir kokybiškai investuoti į nuotaikos kūrimą“, – teigė „Ferratum Finance“ įmonės atstovas Lietuvoje Antanas Krasauskas.

Atlikto tyrimo duomenys leidžia palyginti vyraujančius mūsų kalėdinių pirkinių įpročius su kitomis valstybėmis. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų šalių, daugiausiai pinigų skiriama žaislams ir žaidimams. Lietuvoje tai sudaro net 17 proc. visų šventinių išlaidų, pasaulio vidurkis dar šiek tiek didesnis – 20 proc.

„Tokie duomenys nestebina – juk Kalėdos išlieka viena didžiausių švenčių vaikams. Tiesa, žiūrint toliau, skirtingai nuo kitų šalių vidurkio, lietuviai daugiau išleidžia kosmetikai, saldumynams ir dovanų kuponams, tačiau nėra linkę pirkti bei dovanoti buitinės technikos, kas populiaru kitose Europos šalyse. Tyrimas rodo, kad pasaulyje tai yra trečia pagal populiarumą dovana. Tyrime dalyvavusios šalys buitinei technikai vidutiniškai išleidžia apie 12 proc. visų šventinių išlaidų. Tuo tarpu lietuvių išlaidos tam nesiekia 10 procentų ir nepatenka net į populiariausių dovanų penketuką“, – tyrimo duomenis komentavo A. Krasauskas.

Tiesa, nors Kalėdų šventei ir dovanoms mūsų tautiečiai netaupo – tik 19,39 proc. apsiperka internetinėse parduotuvėse. Tai dvigubai mažiau nei, tarkim, Didžiojoje Britanijoje (41,40 proc.). Internetu kalėdinius pirkinius labiau už lietuvius linkę pirkti didžioji dalis europiečių, tarp kurių ir prancūzai (29,57 proc.), lenkai (27,57 proc.), vokiečiai (24,90 proc.) ir netgi bulgarai (21,07 proc.) ar rumunai (20,70 proc.).

Kita vertus, tarp Baltijos šalių virtualiai dovanas įsigyjame dažniausiai, mat tarp latvių tuo užsiima tik 15,79 proc., o tarp estų – 15,42 proc. apklaustųjų.

Remiantis tyrimu didžiausių mėnesinių namų ūkio pajamų dalį skiriančių šalių TOP 10:

1.                         Vokietija – 30,58 proc.

2.                         Lietuva – 30,30 proc.

3.                         Estija – 28,66 proc.

4.                         Rumunija – 28,60 proc.

5.                         Naujoji Zelandija – 26,61 proc.

6.                         Lenkija – 25,97 proc.

7.                         Ispanija – 25,29 proc.

8.                         Bulgarija – 23,57 proc.

9.                         Jungtinė Karalystė – 23,41 proc.

10.                       Australija – 21,59 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close