captcha

Jūsų klausimas priimtas

Planas vilniečiams: naujos gatvės ir vietos, kur būstas gali pigti

Visiškai įsisavinus dabartinę sostinės teritoriją joje galėtų apsigyventi antra tiek žmonių, kiek yra dabar. Norint efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą, geriau būtų tankinti miesto vidų. Dėl to eismo organizavimą teks keisti, o nauji būstai Vilniaus pakraščiuose gali pigti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Į šias ir daugelį kitų aplinkybių ketinama atsižvelgti priimant naują Vilniaus miesto bendrąjį planą, kuriame bus įtvirtintos svarbiausios miesto plėtros taisyklės. Šiuo metu rengiamą planą ketinama baigti iki 2017 m. gruodžio mėnesio. Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis jo rengimą ir pagrindinius iššūkius neseniai pristatė Nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos rengtame forume.

Kad mieste neatsirastų getų „Gyvename ambicingame augančiame mieste, kuris turi puikų potencialą augti ir toliau. Mūsų visų atsakomybė, kad ta plėtra būtų tvari. Miesto gyvenamas fondas labai lengvai gali padidėti dar trečdaliu. Net nesikeičiant gyventojų skaičiui, tiek galėtume pastatyti, kad pasiektume europinį būsto apsirūpinimo lygį. Mums tenka didelė atsakomybė, ar tai, ką pastatysime, nesugadins mūsų kultūros, gamtos paveldo ir, iš kitos pusės, ar galėsime sukurti efektyvią infrastruktūrą, kuri aptarnautų viską, ką sukursime“, – aiškino M. Pakalnis, vyriausiasis Vilniaus architektas. Jis atkreipė dėmesį, kad sovietiniais laikais Vilnius buvo daugmaž vienalytis miestas. Tačiau pastaruoju metu galima pastebėti, kad skirtinguose mikrorajonuose gyventojų sudėtis sparčiai keičiasi.

„Akivaizdžiai matosi sėkmingesnės miesto teritorijos, kur telkiasi labiau pasiturintys, didesnes pajamas gaunantys gyventojai ir yra zonos, į kurias migruoja žemesnio socialinio sluoksnio gyventojai. Mūsų pareiga būtų siekti tam tikro gyventojų „mišinio“, kad neatsirastų atskirų getų“, – svarstė pašnekovas.

Anot jo, svarstant bendrąjį planą atkreiptas dėmesys į dabartinio planavimo „skyles“, kuriomis naudojasi ne visai sąžiningi NT vystytojai ir spekuliantai, siekiantys kitų sąskaita padidinti savo turto vertę: „Pavyzdžiui, dabar numatytas dvigubas užstatymo intensyvumo reglamentavimas – vienas komerciniams, kitas gyvenamiesiems pastatams.

Tai sukuria įtampą ir su bendruomenėmis, atsiranda noras spekuliuoti pastatų paskirtimi – taip atsirado viešbučiai daugiabučiai, kilo kiti „skandalėliai“ dėl noro pasinaudoti didesniu užstatymo intensyvumu“. Vyriausiasis architektas taip pat atkreipė dėmesį, kad dviejų tipų prekybos centrai Vilniuje statyti kiek padrikai. Pavyzdžiui, kai kurie centrai orientuoti į automobiliu atvažiuojančius pirkėjus, tačiau jie stovi ne užmiestyje. Jo teigimu, bendrajame plane reikėtų pakeisti taisykles taip, kad centrinėje dalyje būtų galima statyti tik į pėsčiuosius ir dviratininkus orientuotus prekybos centrus.

Naujos gatvės Vakarų – Rytų ašimi

M. Pakalnis pasakojo, kad pastaruosius kelis metus Vilniaus miestas daug investavo į greito eismo gatvių tinklą. Baigus Vakarinį aplinkkelį susisiekimas šiaurės – pietų kryptimi yra pakankamai neblogas. „Vis dėlto Rytų – Vakarų kryptimi turime tik Ozo g. ir Konstitucijos pr. Labai trūksta Šiaurinės gatvės ir Mykolo Lietuvio gatvės. Nutiesus jas, daugiau gyventojų turės galimybę laisvai išvažiuoti į Vakarinį aplinkkelį. Tada turėtų pagerėti eismas Laisvės pr., Ozo g, jos turėtų smarkiai atsilaisvinti padaugėjus minėtų ryšių“, – pasakojo architektas. Jo teigimu, šiuo metu yra rengiamas techninis projektas Šiaurinės g. atkarpos nuo Ukmergės g. ties „Senukais“ iki Vakarinio aplinkkelio (pakeliui bus sankryžos su Laisvės pr. ir Justiniškių g.).

Kitu etapu bus nutiesta Šiaurinės atkarpa nuo Ukmergės g. – iki Geležinio vilko g. (iki sankryžos su J. Kazlausko g., ties dabartine „Skulo“ degaline). Galiausia, kertant Kalvarijų g. ir Verkių g. Šiaurinė g. nusitęs iki Kareivių ir Žirmūnų g. sankryžos ties Valakampių tiltu. Anot M. Pakalnio, kita svarbi nauja gatvė bus Mykolo Lietuvio. Ji prasidės ties Vakarinio aplinkkelio sankryža su Ukmergės g. ir tęsis iki Geležinio vilko g. ties Visoriais ir Santariškėmis. Pašnekovas nesakė, kada tiksliai bus nutiestos naujos gatvės, nes daug kas priklausys nuo to, kiek bus lėšų. Vis dėlto jis pabrėžė, kad bent pirmasis Šiaurinės g. tiesimo etapas yra tarp didžiausių prioritetų.

Centre – per daug vietos automobiliams

Kalbėdamas apie Vilniaus senamiesčio ir viso centro perspektyvas, architektas sakė, kad pirmiausia čia reikia ieškoti optimalaus jo tankėjimo galimybių – čia tebėra daug neefektyviai naudojamų teritorijų. „Kitas dalykas susijęs su transportu.

Centre jau dabar yra per daug parkavimo vietų. Mums visiems labai patogu atvažiuoti iš namų automobiliu ir pasistatyti jį prie darbo rezervuotoje vietoje arba mažai apmokestintoje vietoje – tai turėtų keistis. Turėtume riboti automobilių stovėjimo vietų skaičių centruose ir kurti „Park and Ride“ sistemą, t. y. didelių stovėjimo aikštelių tinklą, kuriose pastačius automobilį būtų patogų centrinę miesto dalį pasiekti viešuoju transportu. Jos galėtų būti ne tik senamiesčio prieigose, bet ir Ukmergės g. ar „Siemens“ arenos rajonuose. Tai turėtų būti pigiau nei važiuoti su mašina ir važiuoti prie ofiso ir ten pastatyti automobilį“, – svarstė M. Pakalnis.

Kaip pavyzdį jis pasitelkė Amsterdamą. Jo prieigose gyventojai pastato automobilį ir už 4 Eur iki centro atvažiuoja tramvajumi. Pastatyti mašiną centre kur kas brangiau – pigiausioje vietoje tenka mokėti 5 Eur už valandą. „Apribojus stovėjimo vietų skaičių Vilniaus centre jo gyventojams gal užtektų ir vieno automobilio, nes daugelį vietų būtų galima pasiekti viešuoju transportu. Tai priešingas modelis amerikietiškam, kai kiekvienas šeimos narys turi po automobilį ir visur juo važiuoja, tad nereikia šaligatvių, o prekybos centrai užmiestyje. B

et mūsų miestas europietiškas. Negalime turėti siaurų gatvių tinklo kaip europietiškame mieste, tokių pačių viešų erdvių ir tuo pačiu visur patogiai nuvažiuoti automobiliu. Reikės susitaikyti, kad kaip bus Europoje, o ne kaip Amerikoje“, – komentavo pašnekovas. Anot jo, mažinti parkavimo vietų skaičių reikėtų ne tik senamiestyje. Pavyzdžiui, Konstitucijos pr. naujuose verslo centruose taip pat statoma daug parkavimo vietų.

Dėl to netrukus prospektas visiškai užsikimš ir reikės dar vienos magistralės Šnipiškėse.

Prognozuoja būsto pigimą

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos direktorius Rimas Kirdulis pasakojo, kad jam buvo kiek netikėta M. Pakalnio įžvalga dėl Vilniaus gyventojų tankio, nes Vienoje tokiame pačiame plote telpa trigubai daugiau žmonių: „Vilnius gali nesiplėsdamas didėti. Mintis tokia: vaikinai, merginos – turime labai didelio ploto miestą. Šiame plote dar galima statyti ir statyti nesiplečiant į papildomas teritorijas. Užtenka esamo ploto žemės, miško zonų – jos neišnaudojamos.

O transporto, elektros, dujų tiesimo infrastruktūra yra pakankamai nepigi esant tokio didelio ploto miestui“. Direktorius pritarė minčiai, kad didėjant gyventojų tankiui, ypač centrinėje miesto dalyje gali dar labiau padaugėti spūsčių.

„Čia turbūt nėra nei M. Pakalnio, nei kito staigaus recepto. Tiesiog gal bus stengiamasi koncentruotis į esamą plotą ir gerinti esamą transporto padėtį. O tai, kad kiekvienas pavienis „žmogeliukas“ važiuoja su savo „mašinėle“ ir lenda į centrą, tai čia ateity galbūt bus kažkokie sprendimai dėl eismo ribojimo senamiestyje. Bet tai esu girdėjęs iš kitų šaltinių“, – sakė pašnekovas. Susipažinęs su bendrojo plano rengimo eiga jis atkreipė dėmesį į vieną dalyką, kuris turėtų būti svarbus būsto pirkėjams ir statytojams. „Kadangi dabartinėje miesto teritorijoje galima statyti ir statyti, mano manymu, tai reiškia, jog centre NT kainos turėtų išlikti panašios, nes jo tiesiog nepadauginsime. Tačiau kalbant apie visą spindulį (5 km ir toliau nuo centro), yra dar yra daug daug erdvės naujai statybai.

O tai, manau, turėtų truputį koreguoti kainas į žemesnę pusę. Perspektyvoje jos gali kristelėti apie 10–15 proc. Pastaruosius pusantrų metų turime tam tikrą rinkos suaktyvėjimą. Vis dėlto planuodami tolimesnius veiksmus statytojai, turėtų truputėlį kukliau vertinti kainų augimo perspektyvas. Jų vietoje, statydamas namą kur nors laukuose, pvz., Pilaitėje, už Pilaitės ar į kitą pusę, siekdamas juos parduoti, bent jau „Excelyje“ numatyčiau 10–15 proc. mažesnę kainodarą“, – komentavo R. Kirdulis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...