captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslumą toliau demonstruoja kurortų ir didmiesčių gyventojai

Versliausi Lietuvos gyventojai gyvena kurortuose ir didmiesčiuose, rodo trečią kartą sudaromas verslumo žemėlapis. Tyrimas parodė, kad šešios iš dešimties naujų įmonių steigiamos Vilniuje arba Kaune, o pats žemiausias verslumo lygis fiksuojamas pasienio regionuose.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Antrus metus iš eilės verslumo lyderė Lietuvoje – Neringos savivaldybė. Čia, bent jau statistiškai, 1000 gyventojų tenka per pusketvirto šimto gyventojų užsiimančių kokiu nors verslu.

Perpus atsilieka Vilnius ir Palanga. Toliau – Kauno ir Klaipėdos regionai. Pastaruosiuose iš 1000 gyventojų 120–150 žmonių užsidirba gyvenimui patys. Per metus ketvirtadalis savivaldybių pagerino pozicijas, trečdalis smuko.

Didžiausias proveržis fiksuojamas Birštone, kuris iš 6-o dešimtuko pašoko į pirmąjį, per kelias dešimtis pozicijų pasistūmėjo Zarasai, Rietavas, Šilalė ir Kėdainiai.

„Dominuoja didžiųjų miestų verslas ir kurortinių miestų verslas, neigiamos tendencijos – pasienio regionai – jie su verslu nelabai draugauja. Aišku, atskirų savivaldybių duomenys skiriasi, pavyzdžiui, Birštonas pakilo iš 57 vietos. Tai rodo, kad tikrai galima keisti situaciją“, – rezultatus apibendrino projekto „Verslumo skatinimas“ vadovė Jūratė Tamošaitytė.

Vidutiniškai per Lietuvą 1000-čiui gyventojų tenka beveik 3 naujos įmonės, ypač didmiesčiuose, tačiau pasienio regionuose – Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Pakruojo, Lazdijų ar Joniškio – statistiškai neįsteigta net viena įmonė – vos pusė ar aštuonios dešimtosios įmonės, o štai Pagėgiuose – tik dešimtadalis naujos įmonės. Ekspertai daro prielaidą, kad tokį atsilikimą lemia savivaldybių infrastruktūros trūkumas ir šešėliniai verslai.

„Regionuose verslo lygis žemas ir nors daug pastangų dedama, kad tas verslo lygis didėtų, manau, čia reikia bendrų pastangų – valstybės, savivaldos, tiek verslo institucijų, kurios dirba su verslu, tiek kredito įstaigų, kurios gali padėti tą verslą finansuoti“, – patarė projekto „Verslumo skatinimas“ vadovė J. Tamošaitytė.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės skaičiavimu, per 99 proc. visų Lietuvoje registruotų įmonių sudaro smulkiosios ir vidutinės įmonės, kurios per metus suneša apie 65 proc. visų į biudžetą patenkančių mokesčių, o pavyzdžiui, 93 proc. žemės mokesčio sumoka tik smulkiosios ir vidutinės įmonės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...