captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokėjimo kortelėms pranašauja liūdną ateitį

Ar galėtumėte įsivaizduoti, kaip vaikštinėjate po mėgstamą prekybos centrą, į krepšį kraunate prekes, judate vietos, kur prekes perkelsite į maišus, link ir be jokių trikdžių tiesiog išeinate į lauką. Jokios būtinybės atsiskaityti, jokio monetų skaičiavimo, jokių debetinių ir kreditinių kortelių terminalų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip rašo BBC, tai ne smerktinas vagystės atvejis, o realistiška atsiskaitymo už prekes perspektyva, kai pasitelkus inovatyvią technologiją fiksuojamas jūsų atvykimas į prekybos centrą, nuskaitomos jūsų prekės ir visiškai nepastebimai pinigai už prekes nuskaitomi nuo jūsų sąskaitos.

„Barclaycard“ vadovas Ameras Sajedas prognozuoja laipsnišką plastikinių atsiskaitymo kortelių, kurias jo vadovaujama įmonė Jungtinėje Karalystėje (JK) pristatė prieš 50 metų, naudojimo mažėjimą. „Žmonės galės be jokių trikdžių apsipirkti internetinėse svetainėse, naudodami programėles arba atvykdami į prekybos centrus“, – tikino jis.

Be jokios abejonės, šios permainos sukels ginčų dėl skaitmeninės kliento piniginės tarp bankų bei technologijų įmonių ir suaktyvins ginčus dėl privatumo ir saugumo. Kreditinės kortelės naudojamos nuo 1966 m., tačiau visus šiuos metus esminė atsiskaitymų procedūra liko nepakitusi – ji paduodama pardavėjui, diktuojamas jos numeris arba kortelė dedama į tam skirtą prietaisą.

Visiems šiems atsiskaitymo variantams reikalinga plastikinė kortelė, tačiau, anot A. Sajedo, ją keis dėvimi variantai. „Barclaycard“ darbuotojams skirtoje demonstracijoje jis rodė iš plastiko pagamintą žiedą, apyrankę ir raktų pakabuką – visi šie aksesuarai aprūpinti lustine kortele, suteikiančia galimybę pirkėjui atsiskaityti už prekes.

Kaip teigia A. Sajedas, tai tėra tiltas į technologiją, kurią taikant klientai bus identifikuojami nuskaitant akių rainelę ar pirštų atspaudus, pasitelkus išmaniuosius. Naujosios technologijos suteiks galimybę apsipirkti išvengiant eilių. Nors klientai ir toliau galės rinktis atsiskaitymo grynaisiais ir kortelėmis galimybes, naujieji mokėjimo variantai per artimiausią dešimtmetį neabejotinai taps vis populiaresniu pasirinkimu.

Nieko keisto, kad tokios perspektyvos gąsdina tuos, kurie jau dabar nerimauja dėl korporacijų ir piktadarių, sekančių mūsų judėjimo trajektoriją ir pinigų leidimo įpročius.

A. Sajedas nepatikliuosius ramina tikindamas, kad jokių veiksmų nebus imamasi be kliento sutikimo.

Jo teigimu, nauja sistema turės privalumų – kai kompanija žinos kliento buvimo vietą, bus kur kas lengviau autorizuoti transakciją. Dėl tų pačių priežasčių lengviau užkirsti kelią sukčiavimui.

Kliento duomenys reikalingi ir dabar, pavyzdžiui, norint apsipirkti „Amazon“ ar susimokėti už paslaugas „Uber“ kompanijoje – pinigai už pirkinį iš karto nuskaičiuojami, nes klientui užsiregistravus, kompanija gauna jo debeto ar kredito kortelės duomenis.

Skaitmeninei rinkai vis labiau populiarėjant, technologijoms darantis pažangesnėms, tarp bankų, mokėjimo sistemas ir pan. paslaugas teikiančių įmonių vyks kova.

JK Kredito kortelių asociacija prognozuoja, kad 2025 m. JK bus beveik 21 mlrd. pervedimų kortelėmis – 12,6 mlrd. daugiau nei šiemet. Iš jų 3,6 mlrd. bus pirkimų apmokant kredito kortelėmis, kurių pernai buvo 2,5 mlrd.

„Barclaycard“ akivaizdžiai nori, kad klientai naudotųsi jų paslaugomis, tik ar kredito kortelės – geriausias variantas kasdieniam mokėjimui už pirkinius? Juk mokant kredito kortelėmis didelė rizika prarasti kontrolę ir išleisti pinigų daugiau nei planuota.

JK Kredito kortelių asociacija teigia, kad 80 proc. klientų kitą mėnesį sumoka viršytą limitą, taigi neturi mokėti palūkanų.

Tačiau kredito kompanija „StepChange“ informuoja, kad 1,6 mln. žmonių kas mėnesį perveda minimalias sumas, tad jų skola vis didėja.

Ekonomisto Peterio Tuttono teigimu, pervedamos nedidelės sumos į kredito korteles suteikia melagingą saugumo jausmą bei sudaro apgaulingą įspūdį, kad skola kontroliuojama, nors iš tiesų taip nėra. „Per dažnai kredito kortelės nustoja būti trumpalaike paskola, jos tampa ilgalaike, brangiai atsieinančia paskola“, – sakė jis.

„Barclaycard“ vadovo A. Sajedo teigimu, nesistengiama įstumti klientų į skolas: „Skola trumpalaikė, galima pasiskolinti pririekus, tik reikia pajėgti gražinti skolą.“

Daug žmonių įsigyja kredito korteles dėl siūlomos papildomos apsaugos, jei kas nutiktų. Kredito kortelių pardavėjai taip pat skatino kortelių įsigijimą, siūlydami lojalumo taškus ir pan.

Nepaisant populiarėjimo, kredito kortelių sektorius patiria spaudimą. Europoje įsigaliojo naujos taisyklės – įvesta pardavėjų mokesčių bankams už atsiskaitymus kortelėmis riba. Dėl to daugelis kredito kortelių tiekėjų sumažino apdovanojimų programas ir padidino kitokius mokesčius.

JK Kredito kortelių asociacijos teigimu, sunku prognozuoti, kokie bus ilgalaikiai padariniai, bet keičiantis mokėjimo būdams ateityje kredito kortelių industrijos laukia daug nežinomybių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...